Energijos krizė, kilusi po JAV ir Izraelio smūgių Iranui, kelia grėsmę Ukrainos degalų tiekimui ir gali apsunkinti karo pastangas.

Du Ukrainoje esantys kariai leidiniui „POLITICO“ teigė, kad pastarieji kainų šuoliai mažina degalų atsargas, reikalingas kovinei technikai – tankams, artilerijai ir šarvuočiams.

„Degalų kainos yra baisios. Net ir ginkluotosiose pajėgose šiuo metu degalų kiekiai labai riboti“, – anonimiškai, nes nėra įgaliotas kalbėti su žiniasklaida, sakė vienas vyresnis Ukrainos karys.

Kitas karys aiškino, kad dyzelinas pirmiausia skiriamas koviniams vienetams, kurie stabdo lėtą Rusijos pajėgų slinkimą šalies rytuose, kur toliau tęsiasi intensyvūs mūšiai Donbaso regione.

„Mes nesame fronte. Todėl nesame prioritetas… mūsų tankai ir kita technika daug nejuda, tad dyzelino mums siunčiama mažiau nei kitiems vienetams“, – teigė jis.

Abu kariai pasakojo apie degalų normavimą, tačiau pabrėžė, kad situacija nėra kritinė. Tuo pat metu degalų kainos smarkiai kyla ir civiliams, didėja infliacijos spaudimas bei išlaidos degalinėse gyventojams, kurie ir taip kasdien patiria Rusijos atakas.

Po to, kai Iranas blokavo Hormūzo sąsiaurį – siaurą vandens kelią, per kurį gabenama daugiau nei 20 proc. pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų – naftos kainos šoktelėjo iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį. Tai pakurstė baimes dėl pasaulinės recesijos.

Vis dėlto Ukrainos energetikos ministerijos atstovas elektroniniu laišku nurodė, kad „Ukrainos rinkoje degalų trūkumo nėra“.

„Ukrainos vyriausybė, bendradarbiaudama su rinkos dalyviais, toliau diversifikuoja tiekimo maršrutus, kad užtikrintų pakankamą degalų kiekį ginkluotųjų pajėgų, pramonės ir visuomenės poreikiams“, – teigiama atsakyme.

Kovo viduryje Ukrainos energetikos ministras įstatymų leidėjams sakė, kad šalis importuoja apie 85 proc. degalų, todėl yra itin priklausoma nuo tiekėjų Europoje ir JAV.

Ministerija aiškino, kad „pirmasis prioritetas yra nepertraukiamas tiekimas ginkluotosioms pajėgoms ir avarinėms tarnyboms“, po jų – žemės ūkio sektoriui. Gyventojams ir kitam verslui degalai skiriami paskiausiai, kartu pabrėžiant, kad „situacija išlieka kontroliuojama“.

Privataus žvalgybos ir analizės centro „Black Bird Group“ analitikas ir įkūrėjas Johnas Helinas teigė, kad nors Kyjivas viešai atsargiai kalba apie karinėms reikmėms skirtas iškastinio kuro atsargas, nuo karo su Iranu pradžios atsirado priežasčių nerimauti.

„Viešos informacijos nedaug, o tikslesnė informacija, natūralu, nėra prieinama“, – sakė J. Helinas ir pabrėžė, kad kuo ilgiau tęsis konfliktas su Iranu, tuo labiau „kylančios energijos kainos bus jaučiamos Ukrainos biudžete“.

Pastaruoju metu Ukrainos viešieji finansai patiria papildomą spaudimą dėl karo ir regioninių ginčų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis konfliktuoja su Vengrija ir Slovakija, kurios reikalauja, kad Kyjivas sutvarkytų sovietmečiu nutiestą „Družba“ naftotiekį. Iki sausį įvykdyto apšaudymo šis vamzdynas pumpavo rusišką naftą per Ukrainą į abi kaimynines šalis.

Kol Ukraina nesutvarkys pažeidimo, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas žada Briuselyje toliau naudoti veto ir blokuoti 90 mlrd. eurų „ES“ paskolą Ukrainai, skirtą finansiniams ir kariniams poreikiams.

Padėtį „ES“ dar labiau supurtė nauji kaltinimai, kad Vengrijos užsienio reikalų ministras per „ES“ ministrų susitikimą galėjo nutekinti informaciją Rusijai. Anksčiau cituotas vyresnis Ukrainos karys teigė, kad atrodo, jog V. Orbánas „daro viską, kad mums baigtųsi pinigai“.

J. Helinas pažymėjo, kad net ir tęsiantis Vakarų finansinei paramai, papildomas energijos kainų šokas neišvengiamai didintų Ukrainos sąnaudas ir dar labiau spaustų ekonomiką.

Tuo metu Kremlius, pasak apžvalgos, gali gauti naudos iš augančių naftos kainų, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas esą paskelbė laikiną sankcijų sušvelninimą Rusijai ir jos sąjungininkei Iranui, siekdamas stabilizuoti krentančias rinkas.

„Ši situacija jau sudaro prielaidas dalyje Vakarų vėl pradėti diskusiją apie spaudimo Rusijai mažinimą“, – teigė J. Helinas. Pasak jo, jei tokios nuotaikos įsitvirtintų, tai Ukrainos karo pastangoms galėtų pakenkti labiau nei vien energijos kainų augimas.