Pastaruoju metu vis dažniau pasirodo tekstų apie tai, ar verta būti lojaliems įmonėms, teikiančioms kabelinės televizijos, mobiliojo ryšio ar kitas panašias paslaugas. Iš jų dažnai daroma viena išvada: lojalumas tokioms bendrovėms paprastai neatsiperka.

Man pačiam teko tuo įsitikinti praktiškai. Dėl kelių priežasčių buvau priverstas keisti savo interneto ir kabelinės televizijos paslaugų teikėją. Patirtis parodė, kad kartais būtent taip ir reikia elgtis – periodiškai peržiūrėti sutartį ir, atsiradus prastesnėms sąlygoms, keisti tiekėją, kad gautumėte geresnį pasiūlymą.

Kaip tai atrodo realybėje?

Rinkoje dažnai kartojama nuostata, kad paslaugas teikiančios įmonės turėtų būti lojalios savo klientams. Nesvarbu, apie kokią sritį kalbėtume – bankus, interneto tiekėjus ar kabelinės televizijos operatorius. Visgi praktika neretai būna sudėtingesnė: tikėtis, kad jūsų tiekėjas visada elgsis sąžiningai ir automatiškai pasiūlys geriausias sąlygas, gali būti pernelyg optimistiška.

Savo situaciją aprašysiu apibendrintai, nenurodydamas konkrečių pavadinimų. Vertinant paskutinius metus, už internetą, televiziją ir papildomą turinį (įskaitant „HBO“) pagal sutartį mokėjau apie 46 eurus per mėnesį. Kurį laiką taip ir buvo, tačiau vėliau, man iki galo nesuprantamomis aplinkybėmis, mėnesio mokestis išaugo iki maždaug 52 eurų.

Tada nusprendžiau keisti paslaugų teikėją. Naujas tiekėjas už iš esmės tą patį paslaugų paketą pasiūlė apie 40 eurų per mėnesį – maždaug 6 eurais pigiau. Be to, interneto greitis tapo maždaug keturis kartus didesnis.

Informavau esamą tiekėją, kad nutraukiu sutartį. Reakcija buvo nuspėjama: sužinojęs apie mano sprendimą, ankstesnis tiekėjas staiga pasiūlė gerokai geresnes sąlygas. Buvo teigiama, kad dar galima „susitarti“, o taip pat bandyta aiškinti, jog jei naujo tiekėjo įranga dar neįdiegta, tuomet pasirašyta sutartis esą nėra galutinai įpareigojanti.

Tačiau svarbiausia buvo ne tai. Esminis momentas – buvęs tiekėjas iš karto pasiūlė naują kainą: apie 40 eurų per mėnesį, t. y. tokią pačią kaip naujo paslaugų teikėjo, ir net užsiminė, kad galėtų pasiūlyti dar palankiau.

Nenuostabu, kad paklausiau, kodėl kaina iš augo nuo maždaug 46 iki 52 eurų. Atsakymas buvo paprastas: baigėsi akcija. Problema ta, kad suteikiant nuolaidą nebuvo aiškiai akcentuota, jog vėliau ji pasibaigs ir mokestis automatiškai padidės.

Galiausiai rezultatas akivaizdus: vietoje buvusių maždaug 52 eurų dabar moku apie 40 eurų per mėnesį, o internetas – gerokai greitesnis. Štai taip praktiškai ir pavyko sumažinti kabelinės televizijos bei interneto sąskaitą.

Kiek tai leidžia sutaupyti?

Skaičiavimas paprastas. Jei mėnesio mokestis sumažėja maždaug 12 eurų, per metus sutaupoma apie 144 eurus. Tai tikrai apčiuopiama suma, ypač turint omenyje, kad kartu gaunamas ir kokybiškesnis (greitesnis) internetas.

Žinoma, neatmetu, kad ir naujas tiekėjas ateityje gali bandyti kelti kainą pasibaigus akcijoms ar taikyti kitus kainodaros pokyčius. Tačiau pati pamoka išlieka ta pati: verta reguliariai peržiūrėti sąlygas ir neskubėti likti „iš įpročio“.

Kaip sumažinti kabelinės televizijos ir interneto kainą?

Ši patirtis privertė kitaip pažvelgti į lojalumo klausimą. Teoriškai senas klientas turėtų būti vertinamas labiau: jis moka reguliariai, nėra atsitiktinis, o svarbiausia – tikėtina, kad mokės ir ateityje. Visgi realybėje dažnai nutinka priešingai: nauji klientai gauna geresnes kainas nei tie, kurie paslaugomis naudojasi seniai.

Praktinis sprendimas paprastas: jei mėnesio mokestis išauga ir neatitinka to, ką siūlo rinka, verta arba keisti tiekėją, arba aiškiai pranešti, kad svarstote tai padaryti. Dažnai būtent tada atsiranda „staiga“ pagerėjusios sąlygos, kurios anksčiau kažkodėl nebuvo siūlomos.

Belieka apsispręsti, ką darysite jūs, kai sąskaita kitą kartą nepastebimai paaugs.