Reaguodamas į kainų augimo tendencijas ir teisinio reguliavimo trūkumus, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas siūlo įpareigoti Ekonomikos ir inovacijų ministeriją nuolat stebėti būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius. 

Tai numatančias Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas įregistravęs parlamentaras taip pat siūlo nustatyti aiškius kriterijus, kada privaloma imtis veiksmų. Pavyzdžiui, jei per 3 mėnesių laikotarpį būtiniausių prekių ir paslaugų kainos padidėtų daugiau nei 30 procentų, ministras turėtų skubiai teikti Vyriausybei pasiūlymus dėl kainų stabilizavimo priemonių.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai užtikrins operatyvesnį valstybės institucijų reagavimą į reikšmingus kainų pokyčius. L. Savicko nuomone, Vyriausybė vėluoja reaguoti į gyventojams aktualias problemas. 

„Vėluojame su pagalbos priemonėmis gyventojams ir verslui. Nesvarbu, ar tai kuras, ar kitos būtiniausios prekės – sprendimų trūksta. Už kainų stebėsenos analizę atsakinga institucija turėjo būti paskirta jau prieš 3 mėnesius, bet ji iki šiol nepaskirta. Kai deklaruojama, kad vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetų yra biurokratinės naštos mažinimas, norisi tikėti, kad sprendimai nebus vilkinami“, – Eltai teigė Seimo narys. 

„Šiuo siūlymu siekiu, kad tiek gyventojai, tiek verslas galėtų jaustis saugiai ir stabiliai. Kai kainos yra stebimos, verslai gali atsakingiau planuoti ilgalaikes strategijas, apskaičiuoti pajamas ir išlaidas, o tai didina vartotojų pasitikėjimą rinka“, – akcentavo jis.

Jei Seimas šioms įstatymo pataisoms pritartų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros rengiama ir Oficialiosios statistikos portale skelbiama statistine informacija, analizuotų būtiniausių prekių ir paslaugų kainų pokyčių priežastis. Ministerija taip pat turėtų parengti metinę apžvalgą, kurioje būtų nurodytos būtiniausių prekių ir paslaugų kainos, jų pokyčiai ir teikti pasiūlymai bei rekomendacijos Vyriausybei.

Jei nustatoma, kad per pastaruosius 3 mėnesius kai kurių ar visų prekių ir paslaugų kainos padidėjo daugiau kaip 30 procentų, įstatymo pataisos įpareigotų ekonomikos ir inovacijų ministrą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo informacijos apie kainų augimą paskelbimo pateikti Vyriausybei konkrečius pasiūlymus ir priemones jų stabilizavimui.

Nors Lietuva pagal perkamąją galią vejasi Europos Sąjungos (ES) vidurkį, šalies gyventojai, anot L. Savicko, būtiniausių prekių ir paslaugų krepšeliui vis dar skiria apie pusantro karto didesnę savo išlaidų dalį, nei kitų valstybių gyventojai. 

„Dalies produktų kainos yra mažesnės ne tik kaimyninėje Lenkijoje, bet kai kuriais atvejais ir Vokietijoje. Papildomą spaudimą kainoms gali sukelti ir išoriniai veiksniai. Lietuvos bankas prognozuoja, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir jo nulemtas degalų brangimas galėtų paskatinti infliacijos augimą iki maždaug 6 procentų. Tai lemtų tolesnį kainų kilimą ir gyventojų perkamosios galios mažėjimą“, – sakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas. 

Beje, šiuo metu Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta būtiniausių prekių ir paslaugų kainų stebėsenos sistema. Numatyta, kad ekonomikos ir inovacijų ministras tvirtina kainų stebėsenos tvarkos aprašą ir būtiniausių prekių ir paslaugų sąrašą. Pagal galiojančias nuostatas, Vyriausybės įgaliota institucija turi analizuoti jų kainas ir teikti išvadas Vyriausybei.

„Tačiau iki šios dienos nėra įgaliotos tokios institucijos, todėl periodinė kainų stebėsena ir operatyvus reagavimas nėra nustatytas“, – pabrėžė L. Savickas. 

Siūloma, įstatymo pataisos, kurias jis teikia kartu su kitais Seimo demokratais, įsigaliotų šių metų liepos 1 dieną.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.