Pensijų dydžiai Lietuvoje kasmet perskaičiuojami, atsižvelgiant į ekonominę situaciją – dirbančiųjų skaičių, jų atlyginimus ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Šie rodikliai lemia, kiek realiai gali padidėti išmokos.

Naujausi skaičiavimai leidžia susidaryti vaizdą, kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu. Vis dėlto galutiniai sprendimai dar gali keistis, nes prognozės bus tikslinamos.

Finansų ministerija jau pateikė atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, kuris leidžia įvertinti galimą pensijų augimą kitais metais.

Nuo ko priklauso pensijų didėjimas?

Pensijos didinamos pagal specialų indeksavimo koeficientą. Jis apskaičiuojamas remiantis kelių metų darbo užmokesčio fondo pokyčiais – tiek jau buvusiais, tiek prognozuojamais.

Į skaičiavimą įtraukiami septyneri metai: trys ankstesni, einamieji ir trys prognozuojami. Tokia formulė leidžia įvertinti bendrą ekonomikos kryptį.

Kiek galėtų augti pensijos?

Pagal naujausias prognozes, nuo kitų metų pradžios pensijos galėtų didėti apie 8,51 proc. Tačiau tai dar nėra galutinis skaičius – jis gali būti pakoreguotas vėliau.

Papildomai svarstomi ir sprendimai dėl individualios pensijos dalies didinimo, kurie taip pat gali turėti įtakos galutinei sumai.

Kiek tai reikštų pinigais?

Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia apie 745,3 euro. Jei prognozės pasitvirtintų, ji galėtų padidėti maždaug 63,4 euro ir pasiekti apie 808,7 euro.

Vis dėlto kiekvienam žmogui padidėjimas bus skirtingas, nes pensijos dydis priklauso nuo sukaupto darbo stažo ir įmokų.

Pokyčiai kitoms išmokoms

Jeigu toks pat augimas būtų taikomas ir kitoms išmokoms, pavyzdžiui, našlių ar vienišo asmens pensijoms, jos didėtų kukliau.

Tokiu atveju išmokos galėtų padidėti maždaug 4 eurais – nuo 46,46 euro iki 50,46 euro.

Pensininkų skaičius Lietuvoje

Šiuo metu senatvės pensijas gauna apie 637,1 tūkst. gyventojų. Todėl net ir nedidelis procentinis pokytis turi reikšmingą poveikį visai sistemai.

Primename, kad šiais metais pensijos jau buvo padidintos 9,69 proc., tad augimas išlieka nuoseklus, nors ir gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo ekonominių sąlygų.