Dmitrijus Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, dar kartą pagarsėjo grasinimais „branduoline apokalipse“ ir pareiškimais, esą taikos derybos su Ukraina neturi prasmės. Jo retorika aiškiai rodo, kodėl Kremlius nėra suinteresuotas tikru taikos procesu ir toliau renkasi eskalacijos bei bauginimo taktiką.

Agresyvia ir radikalia retorika garsėjantis Medvedevas vėl paskelbė absurdiškų pareiškimų apie „branduolinę apokalipsę“ ir teigė, kad taikos derybos su Ukraina neįmanomos. Taip jis dar kartą pademonstravo, jog Rusija nėra pasirengusi diplomatiškai spręsti konflikto, kol nepasieks savo agresyvių tikslų kare prieš Ukrainą.

Šiuos jo pareiškimus plačiai retransliuoja Kremliaus propagandą palaikantys žiniasklaidos kanalai, siekiant sustiprinti bauginimo efektą ir legitimizuoti Maskvos agresyvią politiką.

Interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS Medvedevas faktiškai pripažino, kad bet kokios kalbos apie taiką Maskvai tėra kliūtis įgyvendinti jos karinius planus. Pasak jo, derybos nėra prioritetas, nes pagrindinė Rusijos „užduotis“ išlieka „pergalė“ kare prieš Ukrainą.

Rusijos politikas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė esą bando priversti agresorę sėsti prie derybų stalo tik tam, jog Ukraina gautų laiko sustiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tradiciškai Medvedevo retorika neapsiėjo ir be atvirų grasinimų Vakarams branduoline ginkluote.

„Yra tik viena garantija: Jungtinės Valstijos bijo Rusijos ir žino branduolinio konflikto kainą. Jam kilus, Hirošimos ir Nagasakio tragedijos atrodytų kaip vaikų žaidimas smėlio dėžėje“, – pareiškė Dmitrijus Medvedevas, ciniškai lygindamas pasaulines katastrofas su vaikų žaidimais.

Be branduolinio šantažo, Kremliaus atstovas pademonstravo ir jam įprastą „diplomatijos“ lygį – atvirai įžeidinėjo savo oponentus. Anot Medvedevo, nuo „žiaurių idiotų ir klinikinių išsigimėlių veiksmų“ esą nėra „stebuklingų vaistų“. Tokiais pareiškimais jis siekia perkelti atsakomybę už eskalaciją nuo agresorės Rusijos ant jos aukos – Ukrainos – bei Vakarų sąjungininkų.

Karas Ukrainoje: naujausi konteksto akcentai

JAV ir Irano karinis konfliktas, nors reikštų vieno iš svarbiausių Maskvos sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose praradimą, paradoksaliai gali būti naudingas Kremliui. Analitikų teigimu, Donaldo Trumpo administracijos veiksmai gali sustiprinti Rusijos pozicijas keliose srityse – nuo ekonomikos iki geopolitikos, sudarydami Maskvai galimybių išnaudoti pasaulinės tvarkos destabilizaciją savo naudai.

Tuo pat metu Ukraina ir Rusija, nepaisant įtampos Artimuosiuose Rytuose ir JAV karinės kampanijos prieš Iraną, siekia artimiausiomis dienomis surengti naują taikos derybų dėl karo Ukrainoje etapą, kuriame tarpininkautų Jungtinės Valstijos.

Anksčiau analitikai yra pabrėžę, kad JAV teoriškai turi galimybę vienu metu stabdyti ir karą Ukrainoje, ir konfliktą su Iranu, pasitelkus vadinamąją „didžiąją sutartį“ su Kinija. Aiškinama, jog Vašingtonas galėtų sutikti nutraukti smūgius Iranui mainais į Pekino spaudimą Kremliui, kad šis sutiktų su fronto linijos įšaldymu Ukrainoje ir bent laikinu karo sustabdymu.

Tarptautiniai ekspertai, taip pat politikai Kijeve, Vašingtone ir Europos sostinėse pabrėžia, kad realios taikos derybos bus įmanomos tik tada, kai Rusija bent minimaliai parodys norą atsitraukti nuo savo maksimalistinių karo tikslų. Medvedevo pareiškimai rodo priešingą kryptį – Kremlius kol kas pasirengęs ne dialogui, o tolesniam šantažui ir bauginimui branduolinio konflikto grėsme.