Ukrainai, siekiančiai užtikrinti, kad bet kokios paliaubos su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu būtų realiai įgyvendinamos, prireiks Vakarų karių. Tačiau rinkėjai dviejose galingiausiose Europos ekonomikose tam aiškiai nepritaria.
Naujausios „Politico Poll“ apklausos duomenys rodo, kad Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai verčiau rizikuotų būsimos taikos stabilumu, nei sutiktų siųsti savo karius užtikrinti paliaubų laikymosi Ukrainoje.
Šios išvados, gautos nepriklausomai apklausų bendrovei „Public First“ apklausus daugiau kaip 10 000 žmonių JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kelia politinių problemų Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui. Jis jau yra pažadėjęs, kad pasibaigus karui Prancūzijos kariai bus dislokuoti Ukrainos teritorijoje.
Apklausa taip pat kelia abejonių dėl būsimo taikos susitarimo tvarumo, atsižvelgiant į silpstantį JAV susidomėjimą Ukraina ir Europos saugumu. Vašingtonas vis labiau kreipia dėmesį ir skiria resursus savo regionui, taip pat Indijos–Ramiojo vandenyno ir Artimųjų Rytų regionams.
Apklausos rezultatai paskelbti likus vos kelioms dienoms iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą metinių. Politikai iš viso pasaulio tuo metu renkasi į metinę Miuncheno saugumo konferenciją aptarti gynybos prioritetų, tačiau jokių požymių, kad taikos susitarimas būtų arti, kol kas nematyti.
Pastaraisiais mėnesiais Europos ir JAV pareigūnai iš esmės sutarė dėl preliminarios susitarimo struktūros. Ji numato Vakarų karinių pajėgų buvimą Ukrainoje siekiant užtikrinti taiką, remiantis amerikiečių parama.
Vis dėlto daugybė derybų raundų iki šiol nesugebėjo įtraukti Rusijos į šį procesą. Didžiausia baimė Ukrainoje ir didelėje Europos dalyje – kad vienašališkas, Maskvai palankus susitarimas arba taikos sutartis be tvirtų saugumo garantijų tik paskatins Putiną ateityje vėl imtis agresijos.
„Praėjusių metų pradžioje klausimas buvo, ar galima pasikliauti JAV parama taikai Ukrainoje, tačiau ši apklausa rodo, kad dabar tas pats klausimas gali būti keliamas ir dėl dviejų didžiausių Europos ekonomikų“, – teigė „Public First“ apklausų vadovas Sebas Wride’as. „Jų duodami pažadai gali būti priešingi rinkėjų, kuriuos jie atstovauja, nuomonei.“
Apklausos duomenimis, tik Kanadoje ir Jungtinėje Karalystėje daugiau rinkėjų linkę pritarti karių siuntimui į Ukrainą taikai užtikrinti, nei tam prieštarauti.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris yra pareiškęs, kad daugianacionalinės taikos palaikymo pajėgos būtų „gyvybiškai svarbios“ garantuojant Ukrainos saugumą.
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney yra patvirtinęs, kad Kanada rems Ukrainą po bet kokio taikos susitarimo, tačiau kol kas neaišku, ar tam būtų naudojamos ir Kanados karinės pajėgos.
JAV, Vokietijos ir Prancūzijos respondentai dažniau linkę nesiųsti karių į Ukrainą „net jei tai reikštų taikos regione riziką“.
Vokietijoje ir Prancūzijoje nuostata prieš karių dislokavimą yra stipriausia. Vokietijoje daugiau nei pusė apklaustųjų – 53 procentai – pasisako prieš taikos palaikymo pajėgų siuntimą. Prancūzijoje 43 procentai respondentų mano, kad šalis neturėtų siųsti karių į Ukrainą, o 33 procentai tokį žingsnį remia.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas yra pareiškęs, kad Vokietija būtų atvira galimybei siųsti karius ir kad „nieko nereikėtų atmesti“, jei būtų pasiektas taikos susitarimas, tačiau bet koks dislokavimas privalėtų gauti Bundestago pritarimą.
JAV 43 procentai respondentų mano, kad amerikiečių kariai turėtų būti laikomi atokiau nuo Ukrainos, nepaisant galimų neigiamų pasekmių regiono taikai. 37 procentai pritaria amerikiečių taikos palaikymo pajėgų siuntimui. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pareiškęs, kad amerikiečių karių į Ukrainą nesiųs.
Rusija griežtai prieštarauja bet kokiam NATO karių buvimui Ukrainoje.
„Mes reaguosime į bet kokius priešiškus veiksmus, įskaitant Europos karių dislokavimą Ukrainoje“, – gruodį Rusijos Valstybės Dūmoje pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
