Vyras, ieškojęs patikimo naudoto automobilio, nesitikėjo, kad paprasta kelionė į Birštoną taps ilgai trunkančia teisine drama. Vienas sandoris virto istorija, kuri tęsiasi jau trejus metus.

Apie savo patirtį jis prabilo socialiniuose tinkluose, pasidalindamas detaliu pasakojimu. Jo teigimu, tai ne tik apie nesąžiningą pardavėją, bet ir apie sistemą, kuri ne visada apgina nukentėjusį žmogų.

Nors vyras tvirtina surinkęs įrodymus apie galimą dokumentų klastojimą, realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė – teisinis kelias tapo ilgas, brangus ir pilnas netikėtumų.

Viskas prasidėjo nuo vieno automobilio

Istorija prasidėjo 2023 metų pavasarį, kai Nojus Jurkus nuvyko apžiūrėti 2009 metų „Nissan Qashqai“. Pardavėjas sudarė patikimo žmogaus įspūdį ir tikino, kad automobilis yra tvarkingas.

Nors prietaisų skydelyje degė įspėjamoji lemputė, tai buvo paaiškinta paprastai – esą kaltas neseniai pakeistas akumuliatorius. Kad išsklaidytų abejones, pardavėjas pasiūlė atlikti techninę apžiūrą.

Automobilis ją įveikė be problemų, tačiau vėliau pirkėjas pastebėjo keistus rodiklius dokumentuose. Vis dėlto tuo metu niekas nekėlė įtarimų, todėl sandoris buvo sudarytas.

Tikrieji ženklai išlindo vėliau

Problemos prasidėjo pildant pirkimo–pardavimo dokumentus. Pardavėjas pats užpildė vadinamąją „Kauferio“ sutartį, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad joje įrašyti visai kito asmens duomenys.

Praėjus dviem savaitėms po pirkimo automobilis sugedo. Servise nustatyta rimta automatinės pavarų dėžės problema, kurios remontas galėjo kainuoti iki 7 700 eurų.

Įsigilinus į dokumentus paaiškėjo, kad sutartyje nurodytas fiktyvus Vokietijos pilietis, o pardavėjas pasirašė už jį pats. Susisiekus su juo, šis pareiškė automobilio išvis nepardavęs.

Teisinė kova tapo dar sudėtingesnė

Turėdamas garso įrašus ir dokumentus, pirkėjas kreipėsi į policiją, tačiau vietoj pagalbos sulaukė perspėjimų. Jam buvo užsiminta, kad pats gali būti laikomas bendrininku, nes pasirašė ant dokumento.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl vyras nusprendė kreiptis į teismą. Ten situacija dar labiau komplikavosi – atsakovo pusėje stojo patyrusi teisininkė, o procesas tapo ilgas ir brangus.

Didžiausia viltis buvo rašysenos ekspertizė, tačiau ji nepatvirtino, kad dokumentą pildė pardavėjas. Net nepriklausomas specialistas negalėjo pateikti aiškios išvados.

Keisti paaiškinimai teisme

Teismo metu pardavėjas pateikė sunkiai tikėtiną versiją. Jis teigė automobilį pardavinėjęs ne savo vardu, o esą padėjęs atsitiktinai sutiktam asmeniui iš Vokietijos.

Paklaustas apie kontaktus, vyras tikino jų nebeturintis, nes telefonas įkrito į vandenį. Nepaisant abejonių, tokie paaiškinimai teisme buvo priimti.

Taip pat paaiškėjo, kad bandomojo važiavimo metu automobilis turėjo kitam automobiliui priklausančius numerius, kas dar labiau komplikuoja visą istoriją.

Kaina – ne tik pinigai

Trejus metus trunkantis procesas pirkėjui tapo didžiule finansine našta. Kiekvienas teismo posėdis, ekspertizė ir advokatų darbas reikalauja didelių išlaidų.

Tačiau, kaip pats vyras sako, labiausiai slegia ne pinigai, o jausmas, kad reikia įrodinėti akivaizdžius dalykus. Jo teigimu, tai dvigubas smūgis – pirmiausia sandoryje, vėliau sistemoje.

Ekspertų vertinimas

Automobilių pirkėjų teises ginančios „Autopretenzija“ vadovas Ramūnas Mackevičius mano, kad tai klasikinis sukčiavimo atvejis. Visgi jis pabrėžia, kad tokiose situacijose labai svarbus tinkamas pasiruošimas.

Pasak jo, vien tik serviso išvados nepakanka – būtinas išsamus techninis tyrimas, aiškiai parodantis gedimų priežastis ir jų kilmę. Be tokių įrodymų teisme įrodyti tiesą tampa itin sudėtinga.

Jis taip pat pažymi, kad teisėsauga dažnai tokius atvejus vertina kaip civilinius ginčus, todėl nukentėjusieji siunčiami į teismus. O ten, neturint stiprių įrodymų, rizika pralaimėti yra didelė.

Anot specialisto, vienintelis kelias tokioje situacijoje – surinkti tvirtus techninius įrodymus ir tik tada tęsti bylinėjimąsi. Priešingu atveju procesas gali baigtis dar didesniais nuostoliais.