Kliento prašymas bankui apriboti galimybę naudotis savo pinigais baigėsi netikėta finansine nesėkme. Per metus jis atliko šimtus mokėjimų ir prarado daugiau kaip 56 tūkst. eurų, o vėliau bandė šiuos pinigus susigrąžinti.

Vyras teigė turintis priklausomybę azartiniams lošimams ir dėl to kreipėsi į banką, prašydamas apriboti su lošimais susijusias operacijas. Bankas tokį prašymą iš dalies įgyvendino – užblokavo mokėjimus tiesioginiams lošimų paslaugų teikėjams. Tačiau kiti mokėjimai ir toliau buvo atliekami.

Šimtai mokėjimų per metus

Lietuvos banko paskelbtoje nuasmenintoje ginčo medžiagoje nurodoma, kad klientas į finansų įstaigą dėl savo priklausomybės kreipėsi keturis kartus: 2024 m. rugpjūtį, gruodį ir 2025 m. rugsėjį.

Nepaisant to, laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio iki 2025 m. lapkričio jis atliko net 591 mokėjimo operaciją įvairiems gavėjams. Pinigai buvo pervedami finansų įstaigoms, investavimo platformoms, kriptovaliutų keitykloms ir kitiems subjektams.

Iš pradžių klientas teigė praradęs daugiau kaip 1,5 mln. Norvegijos kronų, tačiau vėliau suma buvo patikslinta – nuostoliai siekė 645 tūkst. kronų, arba apie 56,3 tūkst. eurų.

Klientas kaltino banką

Vyras tvirtino, kad bankas, žinodamas apie jo priklausomybę lošimams, turėjo imtis papildomų apsaugos priemonių. Jo nuomone, bankas galėjo apriboti mokėjimo kortelės naudojimą, nustatyti papildomus limitus ar kitaip sustabdyti finansines operacijas.

Taip pat jis pažymėjo, kad dalis mokėjimų buvo atliekami ne tiesiogiai lošimų bendrovėms, o per tarpininkus, apie kuriuos banką informavo.

Be to, vyras nurodė, kad jo gyvenamojoje šalyje nebuvo galimybės naudotis banko programėlėje siūloma funkcija, leidžiančia savarankiškai blokuoti lošimams skirtus mokėjimus.

Bankas atsakomybės neprisiėmė

Finansų įstaiga paaiškino, kad visi ginčijami mokėjimai buvo paties kliento inicijuoti ir patvirtinti. Be to, jų gavėjai formaliai nebuvo lošimų bendrovės – dauguma jų buvo finansų ar investavimo platformos, kriptovaliutų įmonės ar kiti subjektai.

Pagal galiojančius teisės aktus, jei klientas pats patvirtina mokėjimo operaciją ir ji atliekama laikantis sutarties sąlygų, bankas paprastai neturi teisės jos atsisakyti vykdyti.

Sprendimą priėmė Lietuvos bankas

Ginčą išnagrinėjęs Lietuvos bankas konstatavo, kad finansų įstaiga neprivalo grąžinti prarastų lėšų. Kadangi mokėjimai buvo autorizuoti paties kliento, teisinio pagrindo taikyti bankui atsakomybę nenustatyta.

Vis dėlto sprendime pažymėta, kad socialinės atsakomybės požiūriu bankas galėjo imtis daugiau veiksmų, siekdamas padėti klientui išvengti didesnių nuostolių.

Lietuvos bankas taip pat priminė, kad teisės aktai nenumato bankams pareigos tikrinti, ar mokėjimų gavėjai teisingai nurodo savo veiklos kodus ir ar iš tiesų yra susiję su lošimų paslaugomis.

Bankas siūlo apsaugos priemones

Reaguodamas į situaciją bankas pabrėžė, kad klientams siūlo įvairias savisaugos priemones. Viena jų – lošimų blokavimo funkcija programėlėje, kuri automatiškai sustabdo mokėjimus, identifikuotus kaip susijusius su azartiniais lošimais.

Taip pat vartotojai gali patys užblokuoti konkretų mokėjimo gavėją ar prenumeratą. Bankas ragina klientus, kurie jaučia riziką dėl lošimų, aktyvuoti šias apsaugos funkcijas programėlės saugumo nustatymuose.