Kriptovaliutų birža „Binance“ oficialiai atsakė į vasarį 11 JAV senatorių grupės pradėtą tyrimą. Bendrovė iš esmės atmetė kaltinimus, jog padėjo vykdyti sandorius su Iranu susijusiems subjektams, taip pat nesutiko su viešai skelbta versija dėl darbuotojų atleidimo.

Penktadienį JAV Senato Nuolatinio tyrimų pakomitečio senatoriams Richardui Blumenthaliui ir Ronui Johnsonui adresuotame laiške „Binance“ pareiškė, kad vasarį pradėtas tyrimas dėl biržos veiklos buvo grindžiamas pranešimais, kurie, pasak bendrovės, buvo akivaizdžiai melagingi, neparemti patikimais įrodymais ir keliais svarbiais aspektais šmeižikiški.

Birža nurodė publikacijas laikraščiuose „The Wall Street Journal“, „The New York Times“ ir žurnale „Fortune“, kuriuose teigta, kad „Binance“ atleido darbuotojus, pranešusius apie galimai daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės kriptovaliutų sandorius su su Iranu siejamais subjektais „Hexa Whale“ ir „Blessed Trust“.

Pasak „Binance“, bendrovė pradėjo vidinį tyrimą, reaguodama į teisėsaugos užklausas, o jo rezultatas buvo šių subjektų pašalinimas iš platformos.

„Kiek mums žinoma, nė viena „Binance“ paskyra tiesiogiai nevykdė sandorių su Irane įsikūrusiu subjektu“, – teigė „Binance“.

Reaguodama į pranešimus, kuriuose teigta, kad buvo atleisti darbuotojai, atkreipę vadovybės dėmesį į galimus pažeidimus, „Binance“ nurodė, kad dalis jų iš darbo pasitraukė savo noru, o vienas darbuotojas buvo atleistas dėl vidinės informacijos apie naudotojus atskleidimo.

„Binance“ rimtai vertina savo naudotojų privatumą ir netoleruoja atvejų, kai darbuotojai, pažeisdami pasitikėjimą, perduoda vidinę informaciją išorės šalims“, – teigė „Binance“.

„Bendrovė taip pat griežtai laikosi darbo santykius reglamentuojančių vidaus taisyklių. Šis personalo sprendimas nebuvo išimtis“, – pridūrė „Binance“.

11 senatorių laiške iždo sekretoriui Scottui Bessentui ir generalinei prokurorei Pamelai Bondi buvo paprašyta iki kovo 13 dienos pateikti atsakymą, ar valdžios institucijos ketina tirti „Binance“ veiklą. Penktadienio duomenimis, nei S. Bessentas, nei P. Bondi šio klausimo viešai nebuvo pakomentavę.

Sustiprėjo dėmesys Trumpo ir „Binance“ ryšiams

2023 metais „Binance“ susitarė su JAV institucijomis ir sutiko sumokėti 4,3 mlrd. JAV dolerių, kad būtų išspręsti sankcijų ir pinigų plovimo prevencijos įstatymų pažeidimų klausimai. Tuometinis vadovas Changpengas Zhao, dar žinomas kaip CZ, pagal susitarimą pasitraukė iš pareigų, pripažino kaltę dėl vieno baudžiamojo nusikaltimo epizodo ir vėliau atliko keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal susitarimo sąlygas Zhao negalėjo vėl užimti vadovaujančių pareigų „Binance“. Tačiau spalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas suteikė jam malonę, kuri teisiškai atvėrė galimybę sugrįžti į biržą. Vis dėlto pats Zhao viešai yra pareiškęs, kad į generalinio direktoriaus postą grįžti neketina.

Dar prieš D. Trumpui paskelbiant malonės aktą, jo administracijos ryšiai su „Binance“ jau buvo sulaukę daugelio įstatymų leidėjų dėmesio. Taip nutiko po to, kai Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusi bendrovė „MGX“ atsiskaitė už 2 mlrd. JAV dolerių investiciją į „Binance“ naudodama stabilios vertės kriptovaliutą „USD1“, kurią išleido „World Liberty Financial“.

Dalis įstatymų leidėjų šį sandorį pavadino korupciniu, nes „World Liberty Financial“ remia prezidentas ir jo sūnūs.