Po kelių savaičių pertraukos pasiekus 70 tūkst. JAV dolerių ribą, rinkos optimistai vėl ėmė priminti, kad bitkoinas dažnai vadinamas „skaitmeniniu auksu“. Akcentuojama, jog kriptovaliuta brangsta nepaisant išliekančių geopolitinių įtampų, susijusių su JAV ir Irano konfliktu, todėl, regis, elgiasi ne kaip padidintos rizikos turtas.

Antradienį, kovo 17 d., bitkoino kaina buvo pakilusi iki 76 tūkst. JAV dolerių. Tai gerokai daugiau nei maždaug 60 tūkst. JAV dolerių, fiksuotų vasario pradžioje, tačiau vis dar gerokai mažiau nei rekordiniai 126 tūkst. JAV dolerių, pasiekti 2025 m. spalį. Vis dėlto išsilaikyti ties 76 tūkst. JAV dolerių nepavyko – netrukus kaina nukrito keliais tūkstančiais žemiau.

Tokioje situacijoje dalis analitikų pastaruosius kainos šuolius vertina kaip solidų atšokimą nuo maždaug 60 tūkst. JAV dolerių dugnų. Kitaip tariant, tai gali būti laikinas kilimas platesnės meškų rinkos kontekste, o ne naujo bulių ciklo pradžia.

Bitkoinui papildomai nepadėjo ir naujausias JAV Federalinio rezervo sprendimas palikti palūkanų normas dabartiniame, vis dar gana aukštame lygyje. Be to, dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir išliekančių infliacijos rizikų „Fed“ neatrodo linkęs greitai švelninti pinigų politikos.

Techninės analizės šalininkai teigia, kad išsilaikymas virš 74 tūkst. JAV dolerių galėtų atverti kelią tolesniam augimui – net iki 100 tūkst. JAV dolerių. Tačiau tam reikėtų įveikti pasipriešinimo zoną, esančią maždaug tarp 80 600 ir 85 tūkst. JAV dolerių.

Kita vertus, augimo scenarijus susilpnėtų, jei kaina tvariai nukristų žemiau 68 tūkst. JAV dolerių. Pesimistiškiausiu atveju prognozuojamas smukimas iki maždaug 47 tūkst. JAV dolerių, jei išliktų dabartinė rinkos struktūra.

Tuo pat metu iš kriptovaliutų rinkos sklinda nevienareikšmiai signalai. Nuo 2025 m. spalio iš vadinamųjų „banginių“ – investuotojų, turinčių daugiau nei 10 tūkst. bitkoinų – piniginių esą pasitraukė apie 37 mlrd. JAV dolerių. Tuo pat metu bitkoinu paremti ETF fondai per penkias savaites fiksavo apie 4 mlrd. JAV dolerių nutekėjimą, tačiau per pastarąsias tris–keturias savaites vėl užregistravo maždaug 3 mlrd. JAV dolerių įplaukas. Ši tendencija gali reikšti, kad dalis investuotojų kriptovaliutą perka kainai esant žemiau ankstesnių aukštumų.

Vis dėlto verta prisiminti, kad nors bitkoinas išlieka investuotojų dėmesio centre, jis vis rečiau laikomas vieninteliu rinkos lyderiu. Jis veikia platesniame, sparčiai besikeičiančiame ekosistemos kontekste, kuriame aktyviai konkuruoja ir daugybė kitų kriptovaliutų.

Keičiasi ir bitkoino „kasėjų“ realybė: jie susiduria su palyginti dideliais monetų kasimo kaštais. Dėl to dalis jų diversifikuoja veiklą ir atsigręžia į dirbtinį intelektą – jų serverinės vis dažniau tampa DI duomenų centrais. Skaičiuojama, kad jau dabar 30 proc. biržoje kotiruojamų kasimo įmonių pajamų sudaro DI sektorius, o iki metų pabaigos ši dalis gali išaugti iki 70 proc.

Bitkoino šalininkams ir gerų, ir blogų naujienų pateikė „Citigroup“. Prastesnė žinia – bankas sumažino 12 mėn. bitkoino kainos tikslą. Analitikai tai aiškina lėtesniu kriptovaliutų reguliavimo darbų tempu JAV, silpnesniu tinklo aktyvumu ir mažesniais lūkesčiais dėl ETF fondų įplaukų.

Geresnė žinia ta, kad net sumažintas tikslas vis tiek viršija dabartines kainas: „Citigroup“ sumažino prognozę nuo 143 tūkst. iki 112 tūkst. JAV dolerių. Bankas pateikia ir kraštutinius scenarijus: „bulių“ atveju kaina galėtų siekti 165 tūkst. JAV dolerių, jei išaugtų bitkoino ETF fondų populiarumas. „Meškų“ scenarijus numato recesinę makroekonominę aplinką ir kritimą iki 58 tūkst. JAV dolerių.

„Citigroup“ ekspertų vertinimu, vienas svarbiausių veiksnių bitkoino perspektyvoms bus aiškesnis skaitmeninio turto reguliavimas JAV. „CLARITY Act“ projektas jau buvo priimtas Atstovų Rūmuose ir svarstomas Senate, kur įstatymų leidėjai vis dar derina konkuruojančias iniciatyvas. Įstatymas turėtų įtvirtinti aiškesnę skaitmeninių aktyvų klasifikaciją ir nustatyti, kurios institucijos būtų atsakingos už jų priežiūrą.

Be to, apibrėžus žetonų kategorijas ir įtvirtinus registracijos rėmus biržoms, „CLARITY Act“ galėtų sumažinti reguliacinį neapibrėžtumą. Tokios sąlygos, tikėtina, paskatintų didesnį institucinių investuotojų aktyvumą skaitmeninio turto rinkoje. Šiuo metu įstatymo priėmimo tikimybė vertinama kaip viršijanti 60 proc.

Pastaraisiais metais vis svarbesniu bitkoinų rinkos dalyviu tapo „Strategy“ (anksčiau žinoma kaip „MicroStrategy“), vykdanti ambicingą skaitmeninio turto kaupimo planą. Šiuo metu įmonė savo portfelyje turi 738 731 bitkoiną, o iki 2026 m. pabaigos siekia pasiekti 1 mln. monetų – tam trūksta 261 269 vienetų.

Įgyvendinus šį tikslą, įmonė valdytų beveik 5 proc. visos 21 mln. žetonų pasiūlos. Tai paverstų „Strategy“ didžiausiu instituciniu bitkoinų turėtoju pasaulyje. Beje, įmonės vadovas Michaelas Sayloras prognozuoja, kad pasiekus 5 proc. dalį, bitkoino kaina galėtų pakilti iki 1 mln. JAV dolerių.

Nuo 2020 m. rugpjūčio, kai pradėta iždo strategija, paremta bitkoinu, „Strategy“ vidutiniškai per mėnesį įsigyja apie 10 700 monetų, arba maždaug 128 tūkst. per metus. Šiemet pirkimų tempas dar didesnis – įmonė jau papildė portfelį 64 948 vienetais, taip padidindama tikimybę pasiekti užsibrėžtą tikslą.

„Strategy“ pabrėžia, kad orientuojasi į ilgalaikį bitkoinų laikymą, o ne spekuliacinį pardavimą. Kriptovaliuta turėtų būti pagrindinis rezervinis turtas įmonės kapitalo struktūroje.

Kai kurie analitikai mano, kad didelės „Strategy“ apimties bitkoinų pirkimai gali paveikti tradicinį ketverių metų „halvingo“ ciklą. Halvingo esmė – perpus sumažinti naujų monetų emisijos tempą ir atitinkamai perpus sumažinti atlygį „kasėjams“ už naujų blokų išgavimą.

Paskutinis halvingas įvyko 2024 m. pavasarį. Po jo bitkoinas perėjo į augimo etapą, pasiekė ciklo viršūnę, o vėliau smuko į meškų rinką. Dabar bitkoino kaina yra panaši į buvusią prieš dvejus metus, nors dar prieš kelis mėnesius moneta kainavo beveik dvigubai daugiau nei šiandien.

Vis dėlto negalima atmesti, kad jei viena įmonė pajėgi nuosekliai pirkti daugiau bitkoinų, nei „kasėjai“ jų išgauna, halvingas gali nustoti būti pagrindiniu pasiūlos veiksniu. Tokiu atveju būsimi ryškūs kainos judėjimai mažiau priklausytų nuo kito halvingo, planuojamo 2028 m., ir labiau nuo to, kiek monetų toliau kaups „Strategy“.