Euro zonoje privataus sektoriaus gamyba ir paslaugų aktyvumas kovą smuko iki žemiausio lygio per 10 mėnesių. Naujausi duomenys rodo, kad Irano konfliktas vis labiau persiduoda į pasaulio ekonomiką – brangsta energija, stringa tiekimo grandinės, o augimas slopsta.

„S&P Global“ skelbiamas išankstinis (flash) euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) kovą nukrito iki 50,5 punkto, kai vasarį siekė 51,9. „Reuters“ apklausti ekonomistai prognozavo mažesnį kritimą – iki 51,0. 50,0 riba laikoma skiriamąja linija tarp augimo ir susitraukimo.

Toks rezultatas sustiprino perspėjimus, kad regionui gresia stagfliacija – itin nepalankus derinys, kai infliacija ir nedarbas išlieka aukšti, o ekonomikos augimas sustoja.

„Išankstiniai euro zonos PMI duomenys skambina stagfliacijos pavojaus varpais: karas Artimuosiuose Rytuose smarkiai kelia kainas ir kartu slopina augimą“, – antradienį komentavo „S&P Global Market Intelligence“ vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

„Įmonių sąnaudos kyla sparčiausiai per daugiau nei trejus metus dėl energijos kainų šuolio ir karo sukeltų tiekimo grandinių sutrikimų. Tiekėjų vėlavimai išaugo iki didžiausio lygio nuo 2022 m. vidurio – daugiausia dėl laivybos problemų“, – pridūrė jis.

Pasak „S&P Global“ ekonomistų, apklaustos euro zonos bendrovės kovą nežymiai sumažino įdarbinimo apimtis, o vadovai pablogino metų gamybos lūkesčius, palyginti su vasario prognozėmis.

Stagfliacija dažnai laikoma vienu blogiausių scenarijų ekonomikai, nes kelia dilemą centriniams bankams: įprasta priemonė suvaldyti infliaciją – palūkanų normų didinimas – gali dar labiau pristabdyti augimą ir užimtumą, o palūkanų mažinimas gali paskatinti ekonomiką, bet kartu didinti paklausą ir infliaciją.

Euro zona nėra vienintelė, kur privataus sektoriaus aktyvumas lėtėja dėl Irano karo: panašias tendencijas antradienį parodė ir Indijos PMI duomenys – gamybos augimas ten sulėtėjo iki žemiausio lygio nuo 2022 m. spalio.

Kritiška energijos krizė

Dabartinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ankstesnes augimo ir infliacijos prognozes daro mažiau patikimas, o verslui ir politikos formuotojams tenka vertinti sąnaudų bei infliacijos kryptį nežinant, kiek ilgai truks konfliktas.

Praėjusią savaitę paskelbtose atnaujintose prognozėse Europos Centrinis Bankas dabar tikisi 0,9 proc. ekonomikos augimo 2026 m., o bendroji infliacija šiemet vidutiniškai, banko vertinimu, turėtų siekti 2,6 proc.

Vis dėlto „S&P Global“ atstovas C. Williamsonas perspėjo, kad PMI apklausos kainų rodiklis leidžia manyti, jog infliacija gali spartėti iki beveik 3 proc., o sąnaudų spaudimas artimiausiais mėnesiais dar labiau kels pardavimo kainas.

„Perspektyvos priklauso nuo karo trukmės ir nuo to, ar bus ilgalaikis poveikis energijos rinkoms bei tiekimo grandinėms, tačiau išankstiniai PMI duomenys parodo, kad Europos Centrinis Bankas augimo ir infliacijos prasme nebėra „geroje padėtyje“, – teigė jis.

„J.P. Morgan“ analitikas Raphaelis Brun-Aguerre antradienį taip pat pažymėjo, kad kovo PMI rodo jau dabar reikšmingą Irano konflikto poveikį euro zonos ekonomikai.

„Apskritai apklausa signalizuoja didelį trumpalaikį infliacijos poveikį dėl brangstančios energijos, kuris gali persiduoti į bazines kainas. Energijos kainų šokas gali smogti verslo pelningumui ir jau pablogino paklausos sąlygas bei gamybos apimtis regione. Verslo nuotaikos pastebimai prastėja. Europos Komisijos duomenys jau parodė ryškų vartotojų pasitikėjimo kritimą kovą“, – el. paštu siųstoje analizėje nurodė jis.

Ankstyvą antradienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad atsižvelgiant į „kritinę“ pasaulinės energijos krizės padėtį atėjo metas deryboms su Iranu.

„Padėtis yra kritinė dėl energijos tiekimo mūsų sąjungininkams visame pasaulyje. Visi jaučiame antrinį poveikį dujų ir naftos kainoms, mūsų verslui ir visuomenėms, tačiau ypatingai svarbu pasiekti derybomis pagrįstą sprendimą, kuris užbaigtų karo veiksmus, kuriuos matome Artimuosiuose Rytuose“, – sakė ji.