Turkija šiuo metu nesusiduria su energijos išteklių tiekimo problemomis, apie Artimųjų Rytų karo poveikį kalbėdamas laidoje teigė Turkijos energetikos ir gamtos išteklių ministras Alparslanas Bayraktaras. Pasak jo, šalies priklausomybė nuo šio regiono naftos išlieka valdoma – Saudo Arabija ir Irakas sudaro apie 15 proc. viso naftos tiekimo. Tuo metu gamtinių dujų importo iš šio regiono Turkija apskritai nevykdo.
Vis dėlto ministras pabrėžė, kad užsitęsus krizei pasekmės gali būti gerokai platesnės.
„Jei krizė užsitęs, susidursime su situacija, kurios poveikis pasauliniu mastu gali būti kur kas pražūtingesnis ir gali paveikti pasaulio ekonomiką“, – sakė A. Bayraktaras.
Naftos tiekimo saugumą, ministro teigimu, sustiprina ir planai Ceyhaną paversti dideliu naftos centru, kuriame būtų įrengtos reikšmingos naftos bei naftos produktų saugyklos. „Kirkuk–Ceyhan“ (Irakas–Turkija) naftotiekio pralaidumas siekia 1,5 mln. barelių per dieną. Tuo metu „Baku–Tbilisi–Ceyhan“ naftotiekiu transportuojama apie 600 tūkst. barelių per dieną, o bendra jo pajėgumų riba – 1 mln. barelių.
Jeigu šie pajėgumai būtų išnaudoti maksimaliai, įskaitant papildomus srautus iš Vidurinės Azijos ir Kazachstano, į Ceyhaną galėtų atkeliauti iki 2,5 mln. barelių per dieną. Tokiu atveju miestas taptų prekybos centru, kuriame sutelkiama nafta iš kelių skirtingų regionų.
Taip pat skaitykite:
Kalbėdamas apie dujų tiekimą, A. Bayraktaras nurodė, kad nuo metų pradžios Turkija pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su „Chevron“, „ExxonMobil“, „BP“ ir „Shell“, o artimiausiu metu planuoja pasiekti susitarimą su „TotalEnergies“.
Ministras taip pat pranešė, kad artimiausiomis dienomis Juodojoje jūroje turėtų prasidėti nauji gręžiniai Kandıra-2 gręžinyje, o balandį planuojama pradėti gręžimą Eflani-1 gręžinyje. Be to, žvalgybos darbai numatyti ir Somalio teritorijoje.
Tuo pačiu metu Turkija šiemet peržiūri savo 30 metų ilgalaikę energetikos strategiją, kuri buvo patvirtinta 2021 m. Joje reikšmingas vaidmuo skiriamas atsinaujinančiai energetikai: iki 2035 m. siekiama pasiekti 120 000 megavatų vėjo ir saulės elektrinių pajėgumų.
