Jungtinė Karalystė, siekdama spartinti perėjimą prie švarios energetikos ir įgyvendinti klimato neutralumo tikslus, vis aktyviau ieško naujų partnerių kritinių mineralų srityje. Šalis tarptautiniuose švarios energijos sandoriuose siekia pozicionuotis kaip „sąžiningas tarpininkas“, ieškodama alternatyvų Kinijai.

Šį mėnesį klimato ministrė Katie White diplomatinio vizito metu lankėsi Čilėje – vienoje iš svarbiausių pasaulio kritinių mineralų, tokių kaip varis ir litis, gamintojų. Pasak jos, abi žaliavos yra esminės gaminant švarias technologijas, įskaitant vėjo jėgaines, baterijas ir elektromobilius.

Šis žingsnis žengtas praėjus keliems mėnesiams po to, kai Jungtinės Karalystės ministrai paskelbė sieksiantys perimti kritinių mineralų tiekimo grandinių kontrolę ir mažinti priklausomybę nuo Kinijos. K. White teigimu, Londonas planuoja pradėti „įvadinius pokalbius“ su naująja dešiniųjų vyriausybe Čilėje ir taip diversifikuoti tiekimo grandines, reikalingas klimato neutralumo tikslams pasiekti.

Ministrė nurodė, kad jos vadovaujama vyriausybė siekia sudaryti „strateginę energetikos partnerystę“ su Santjagu. Susitikime su neseniai paskirta Čilės energetikos ministre Ximena Rincon, anot Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo ir „net zero“ departamento, šalys sutarė kartu siekti energetikos pertvarkos ir kurti atsparesnes tiekimo grandines atsinaujinančios energetikos, elektrifikacijos ir branduolinės energetikos srityse.

Šios pastangos vyksta pasauliui ieškant naujų kritinių mineralų tiekimo kelių. Jungtinės Valstijos taip pat agresyviai siekia užsitikrinti prieigą prie šių išteklių, ieškodamos alternatyvių maršrutų ir stiprindamos įtaką resursų gausiuose regionuose.

K. White pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė nori „bendradarbiauti su visais“, tačiau kartu veiks „pirmiausia vadovaudamasi Jungtinės Karalystės interesais“. Vis dėlto ji neatskleidė, ar Londonas ketina sudaryti konkretų susitarimą su Čile dėl kritinių mineralų, panašų į jau pasirašytus susitarimus su „JAV“ ir „Kazachstanu“. Tačiau ministrė pripažino, kad kritiniai mineralai ateityje taps esminiu bendradarbiavimo tiekimo grandinėse elementu.

„Tai praktiškas būdas Čilei ir kitoms vyriausybėms dirbti kartu. Akivaizdu, kad Čilė turi milžiniškus išteklius. O mes galime pasiūlyti tai, kad nesame nei didžiausias tiekėjas, nei didžiausias pirkėjas – esame per vidurį“, – sakė K. White.

„Turime aiškų švarios energetikos planą. Galima sakyti, esame beveik sąžiningas tarpininkas“, – pridūrė ji.

Jungtinės Karalystės norą atsitraukti nuo Kinijos sustiprina ir pačios šalies strateginiai dokumentai. Vyriausybės kritinių mineralų strategijoje, paskelbtoje praėjusių metų pabaigoje, prognozuojama, kad vien Jungtinėje Karalystėje vario paklausa iki 2035 metų beveik padvigubės. Tuo metu ličio paklausa, šalių konkurencijai dėl tiekimo intensyvėjant, turėtų išaugti 1 110 proc.

Vizito metu vienoje didžiausių Čilės vario kasyklų, iš kurios šis mineralas šiuo metu eksportuojamas į tokias rinkas kaip Kinija, Korėja ir „JAV“, K. White pripažino, kad vietinių išteklių nepakanka.

„Turime Kornvalio alavo ir ličio, bet mastas čia – milžiniškas“, – sakė ji. Pasak ministrės, Jungtinė Karalystė „nori glaudžiai dirbti su Čilės vyriausybe“, o bendradarbiavimas gali reikšti tiek prieigą prie Čilės išteklių, tiek galimybę atverti kitas tiekimo grandines kitose rinkose.

Strategijoje teigiama, kad Kinija vis dar dominuoja pasaulinėse kritinių mineralų tiekimo grandinėse: ji kontroliuoja apie 70 proc. retųjų žemių elementų kasybos ir apie 90 proc. perdirbimo. Dokumente pažymima, kad tokia koncentracija daro tiekimo grandines „ypač pažeidžiamas“ sukrėtimams, kuriuos gali sukelti stichinės nelaimės, karai ar geopolitinės įtampos.

K. White teigimu, didesnė įvairovė padės Jungtinei Karalystei geriau pasirengti vis labiau nepastoviam pasauliui.

„Viena didžiausių mano frustracijų – kad prieš 15 metų turėjome mąstyti strategiškiau apie kryptį, kuria judame, ir praradome dalį savo konkurencinio pranašumo. Didesnė įvairovė mūsų tiekimo grandinėje padarys mus stipresnius“, – sakė ministrė.

Ji taip pat atmetė argumentą, kad mažos vietinės kritinių mineralų gavybos apimtys silpnina Jungtinės Karalystės pozicijas pasaulyje. Pasak jos, pranašumą suteikia „Londono Sičio“ finansinis pajėgumas ir pažengę planai pereiti prie švarių technologijų.

„Manau, tai leidžia mums būti geru partneriu“, – sakė K. White. Anot jos, šioje srityje dalyvaus daug valstybių, todėl Londonas siekia atlikti tarpininko vaidmenį, padedant atverti tiekimo grandines, kurios būtų naudingos ekonomikai, energetiniam saugumui ir paspartintų pasaulinę energetikos transformaciją.

Tuo pačiu metu pramonės asociacijos perspėja, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusios energijos kainos gali lemti gamybos apimčių ribojimą. O pats vyriausybės kursas primena 2022 metų tuometės ministrės pirmininkės Liz Truss kryptį ir jau sulaukia opozicijos kritikos.

Vyriausybės atstovas teigė, kad energetikos departamentas nepirko jokių paslaugų, o procedūros atitiko visas „Whitehall“ taisykles.