BRIUSELIS — Pramonės atstovų peticija, kritikuojanti pagrindinę Europos Sąjungos klimato politiką, sudarė įspūdį, kad jos reikalavimus remia apie 1 350 įmonių ir asociacijų. Tačiau dabar dalis bendrovių tvirtina tokios paramos neteikusios.

Praėjusį mėnesį keli ES lyderiai, tarp jų Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, susitiko su šimtais pramonės atstovų Antverpene vykusiame renginyje.

Ten jiems buvo įteiktas laiškas, kuriame, be kita ko, reikalauta sumažinti „anglies dioksido kaštus“. Šis raginimas plačiai interpretuotas kaip siekis susilpninti kainos signalą pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS) – pagrindinį Bendrijos įrankį mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

F. Merzas pasinaudojo šiais reikalavimais teigdamas, kad būtų atviras sistemos silpninimui, nors vėliau savo žodžius sušvelnino. Vis dėlto tai įvyko tik po to, kai anglies dioksido kaina smuko.

Nuo tada atakos prieš ETS, pagal kurią gamyklos turi mokėti už taršą, tik suintensyvėjo. Italija neseniai paragino sistemą laikinai sustabdyti, kol bus įgyvendinta planuojama reforma.

Laiško viršuje buvo nurodyta, kad jis pristatytas ES lyderiams 2026 m. vasario 11 d. vykusiame Europos pramonės aukščiausiojo lygio susitikime Antverpene „signatarų vardu“ ir esą atstovauja „Antverpeno deklaracijos“ pasirašiusiems dalyviams.

2024 m. „Antverpeno deklaracija“, raginusi sudaryti Europos „pramonės susitarimą“ ir neminėjusi anglies dioksido kaštų, turėjo beveik 1 350 signatarų, įskaitant daugiau kaip 900 bendrovių – nuo plieno milžinės „ArcelorMittal“ iki trąšų gamintojos „Yara“.

Elektroniniu paštu išplatintame pranešime spaudai, kuriame buvo nurodoma peticija, teigta, kad „Antverpeno deklaracijos bendruomenė“, atstovaujanti daugiau kaip 1 300 įmonių, asociacijų ir profesinių sąjungų visoje Europoje, paragino valstybių ir vyriausybių vadovus imtis skubių ir drąsių veiksmų.

Tačiau dalis įmonių dabar sako, kad šio laiško nepalaikė, o organizatoriai pripažino, kad net nežino tikrojo rėmėjų skaičiaus šių metų peticijai, kuri neoficialiai vadinama „Antverpeno raginimu Alden-Bisene“ – pagal Belgijos pilį, kurioje ES lyderiai susitiko kitą dieną po pramonės renginio.

Šie faktai atkreipia dėmesį į vis dažniau Europoje pastebimą lobistinę praktiką: reikalauti kontroversiškų politinių sprendimų pakeitimų įmonių vardu, kai jos su organizatoriais susijusios tik iš dalies, taip siekiant sustiprinti spaudimą politikams. Praėjusių metų spalį du vadovai taip pat ragino ES atsisakyti ar susilpninti svarbius aplinkosaugos teisės aktus, teigdami kalbantys 46 įmonių vardu, nors dalis jų vėliau atsiribojo.

Antverpeno susitikimus organizuojanti Europos chemijos pramonės lobistinė asociacija „Cefic“ tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar teiginys, kad laiškas pateiktas „signatarų vardu“, nėra klaidinantis.

Vis dėlto asociacijos atstovas tikino, kad visi 2024 m. deklaracijos signatarai buvo pakviesti teikti įžvalgas, o tekstas buvo parodytas įmonėms, dalyvavusioms konsultacinėse diskusijose prieš susitikimą.

„Cefic“ pripažino, kad konkretaus rėmėjų skaičiaus nėra. Anot atstovo, kadangi tekstas remiasi esama „Antverpeno deklaracija“, signatarų nebuvo prašoma pasirašyti iš naujo ir nebuvo sudarytas papildomas pasirašiusiųjų sąrašas. Taip pat pabrėžta, kad šis raginimas esą yra politinis priminimas, o ne nauja deklaracija.

Neatitikimus pirmieji pastebėjo nevyriausybinė organizacija „Finnwatch“. Ji kreipėsi į Suomijos įmones, pasirašiusias 2024 m. deklaraciją. Iš septynių atsakiusiųjų trys atsiribojo nuo raginimo mažinti anglies dioksido kainą.

„Finnwatch“ taip pat nurodė, kad po to, kai paskelbė įrašą su įmonių atsakymais, renginio svetainėje puslapis apie „Antverpeno raginimą“ ėmė rodyti klaidą, o vėliau buvo įkelta kita dokumento versija, iš kurios pašalintas teiginys apie veikimą „signatarų vardu“.

Naujoje versijoje kaip šių metų raginimo rėmėjai įvardyti tik 16 pramonės interesams atstovaujančių organizacijų. „Cefic“ patvirtino, kad svetainė buvo „atnaujinta“.

Žurnalistai susisiekė su 20 įmonių, kurios buvo įtrauktos į 2024 m. deklaracijos signatarų sąrašą. Iš 12 atsakiusiųjų net septynios nurodė šių metų peticijos nepalaikiusios.

Tarp atsiribojusių įmonių – Prancūzijos energetikos grupė „EDF“, Norvegijos aliuminio ir energetikos bendrovė „Norsk Hydro“, trąšų gamintoja „Yara“ ir viena didžiausių pasaulio cemento gamintojų „Holcim“.

„Holcim“ patvirtino rėmusi pirminę deklaraciją, tačiau teigė nedalyvavusi „Alden-Biseno raginime imtis veiksmų“. Įmonės atstovas pabrėžė, kad „Holcim“ laikosi įsipareigojimų dekarbonizacijai ir vertina ilgalaikį ES politikos nuspėjamumą, įskaitant stabilią anglies dioksido kainą.

„Norsk Hydro“ teigė, kad šių metų Antverpeno susitikime net nedalyvavo, ir pridūrė: bendrovė remia ETS, tačiau sistema esą turi būti reformuota.

„EDF“ nurodė palaikanti ETS tęstinumą. Įmonės atstovas teigė, kad, jų žiniomis, galutinis pareiškimas nebuvo pateiktas ankstesniems signatarams iki pat renginio dienos, todėl iš anksto įvertinti turinio nebuvo įmanoma.

Švedijos kasybos įmonė „LKAB“ taip pat akcentavo, kad „nebuvo pasirašymo proceso“ ir kad bendrovė neremia reikalavimo „mažinti anglies dioksido kaštus“ – nors energijos kainų mažinimą vertina teigiamai.

Panašiai „Yara“ teigė nereikalaujanti mažesnių anglies dioksido kainų. Bendrovės viceprezidentė Europos vyriausybių ryšiams Tiffanie Stephani laiške rašė, kad anglies dioksido kainodara yra tinkamiausias rinkos signalas, skatinantis mažinti emisijas gamyboje ir produktuose.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad anglies dioksido kainos ir anglies dioksido kaštai nėra tas pats: dideli kaštai, kai nėra sąlygų dekarbonizacijai ir nėra paklausos tvaresniems produktams, gali būti žalingi pramonės konkurencingumui.

„Cefic“ pateikė panašų argumentą, nurodydama, kad tekste sąmoningai kalbama apie anglies dioksido kaštų poveikį, o ne apie ETS kaip įrankį ar pačią anglies dioksido kainą.

Įmonės, kurios teigė palaikančios šių metų raginimą, yra popieriaus gamintoja „Sappi“, Belgijos naftos ir dujų infrastruktūros bendrovė „Fluxys“, taip pat dvi „Cefic“ narės – chemijos gigantai „Bayer“ ir „Solvay“.

„ArcelorMittal“ nurodė remianti šių metų raginimą kaip visumą, tačiau pabrėžė, kad tai nereiškia prašymo mažinti anglies dioksido kainą.

„Solvay“ teigė pasisakanti už ilgalaikį ETS aiškumą ir nuspėjamumą. Bendrovė pridūrė, kad Europos pramonė šiuo metu susiduria su gerokai didesniais energijos ir su anglies dioksidu susijusiais kaštais nei pasauliniai konkurentai, veikiantys pagal mažiau griežtas taisykles. Todėl, pasak įmonės, parama raginimui turėtų būti suprantama ne kaip siekis mažinti ambicijas, o kaip noras suderinti dekarbonizaciją ir pramonės atsparumą.

„Cefic“ teigė, kad ES lyderiams pristatytas dokumentas atspindi įvairias nuomones, išsakytas konsultacijų metu.

Kovo 19–20 d. vyksiančiame ES vadovų susitikime energijos kaštai ir anglies dioksido kainodara vėl bus darbotvarkėje.