Praėjus ketveriems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga vis dar importuoja rusišką plieną – ir ne visi tuo patenkinti.
Kitą savaitę Europos Parlamento nariai ir ES valstybės narės pradės derybas dėl galimo visiško rusiško plieno importo uždraudimo. Tai, kas prasidėjo kaip diskusija dėl sankcijų, virto didelę politinę įtampą keliančia kova.
Švedų europarlamentarė Karin Karlsbro ruošiasi stoti prieš ES Tarybą, atstovaujančią valstybėms narėms. Belgija, Italija, Čekija ir Danija tvirtina, kad joms vis dar būtinas nebaigto (pusgaminio) plieno importas stambiems infrastruktūros ir statybų projektams.
„Tai didžiulė provokacija, kad dar nepadarėme visko, kas įmanoma, siekdami apriboti Putino karo iždą“, – sako Karlsbro. „Rusijos plieno pramonė yra vienas iš Rusijos karo stuburų, tai – rusiškos karo mašinerijos dalis.“
Baigtinis rusiškas plienas buvo uždraustas 2022 m., tačiau pusgaminiai – tolesniam perdirbimui skirtas plienas – buvo palikti, nes kelios valstybės išsiderėjo išimtį iki 2028 m., kad sušvelnintų smūgį savo pramonei.
„Nebaigtas plienas negali būti pagamintas niekur ES, tačiau jis būtinas dideliems infrastruktūros objektams“, – aiškina vienos iš šių valstybių diplomatas.
Tris milijonus tonų siekiantis importas
Karlsbro teigia buvusi priblokšta sužinojusi, kad ES kasmet importuoja beveik 3 milijonus tonų rusiško plieno – tai apytikriai atitinka visą metinę Švedijos plieno gamybą ir sudaro apie 1,7 mlrd. eurų vertę.
Jos nuomone, plieno rūšis šiuo atveju nėra lemiama.
„Nėra absoliučiai jokio argumento, kad tai kažkoks ypatingas, aukštos kokybės ar strategiškai būtinas plienas. Paprasčiausiai nėra jokios papildomos priežasties jį pirkti“, – pabrėžia ji.
Siekdama apeiti vienbalsiškumo reikalavimą, taikomą ES sankcijų priėmimui Taryboje, Karlsbro įtraukė rusiško plieno draudimą į atskirą Europos Komisijos pasiūlymą, kuriuo siekiama apsaugoti ES rinką nuo pasaulinio plieno pertekliaus, susidarančio dėl JAV muitų ir nukreipiamo į Europą.
Europos Parlamento Tarptautinės prekybos komitetas šiam žingsniui pritarė sausio 27 d.
Procedūrinis pakeitimas yra esminis. Skirtingai nei sankcijoms, šiam prekybos teisės aktui priimti pakanka kvalifikuotos daugumos valstybių narių, todėl gali būti apeitos tos vyriausybės, kurios priešingu atveju vetuotų visišką draudimą.
„Parlamentas čia žaidžia politinį žaidimą“, – anonimiškai teigia su pramone susijusio šaltinio atstovas.
Kitas diplomatas iš valstybės, priklausomos nuo rusiško pusgaminio plieno, pabrėžia, kad šis pereinamasis laikotarpis iki 2028 m. jo vyriausybei yra itin svarbus. Jo manymu, tai atskleidžia pagrindinę ES dilemą – kaip suderinti pramonės poreikius ir būtinybę ryžtingai reaguoti į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą.
Derybos prasideda artėjant ketvirtosioms invazijos metinėms, o laikas senka. Iki birželio ES privalo priimti Komisijos planą, kuriuo siekiama apsaugoti Europos plieno rinką nuo pasaulinio pertekliaus.
Vienas diplomatas pabrėžia, kad abu procesai – rusiško plieno draudimas ir ES rinkos apsauga nuo perteklinės pasiūlos – turi „visiškai skirtingus tikslus“.
Vis dėlto tas pats diplomatas pripažįsta, kad rusiško plieno draudimas gali būti priimtas, nes trūksta valstybių, pasiryžusių bet kokia kaina laikytis tik palaipsnio atsisakymo iki 2028 m.
