Europos Sąjungos šalys iš esmės atmetė vadinamosios „atvirkštinės“ Ukrainos narystės idėją, kuri buvo svarstoma vykstant taikos deryboms. Valstybės baiminasi, kad tokia reforma pakenktų stojimo proceso patikimumui.

Šis nusiteikimo trūkumas aiškiai išryškėjo trečiadienio vakarą per neformalų ES valstybių ambasadorių ir Europos Komisijos atstovų susitikimą prie vakarienės, pasakojo keli „Euronews“ kalbinti diplomatai.

„Pagrindinis tos vakarienės tikslas buvo grąžinti tam tikrą politinio realizmo lygį“, – sakė vienas jų, kalbėjęs anonimiškai. – „Mūsų prioritetas – tvirtai įtvirtinti Ukrainos europinę perspektyvą, tačiau tai privalome daryti įgyvendindami realistiškus veiksmus.“

„Dabar mums reikia kitų galimybių, kitokių modelių“, – pridūrė šis diplomatas.

Pagal Europos Komisijos svarstytą „atvirkštinės“ narystės modelį Ukraina formaliai taptų ES nare, tačiau iš pradžių negautų daugumos su naryste siejamų privalumų, tokių kaip balsavimo teisės, dalyvavimas Bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) ir sanglaudos fondų lėšos.

Šios naudos būtų suteikiamos palaipsniui, priklausomai nuo Ukrainos pažangos ir įvykdytų kriterijų. Kitaip tariant, stojimo trajektorija būtų apversta aukštyn kojomis.

Europos Komisija niekada neįformino radikalios idėjos raštu – jos kontūrai buvo tik aptariami su valstybėmis narėmis ir nutekėjo žiniasklaidai.

Tačiau trečiadienį ambasadoriai šią koncepciją atvirai atmetė, o akivaizdus entuziazmo stygiaus demonstravimas leido suprasti, kad idėja faktiškai žlugo.

Toks atsakas buvo plačiai prognozuotas: sostinės jau anksčiau buvo užsiminusios ketinančios priešintis reformai, kuri iš esmės pakeistų stojimo proceso pobūdį.

Kitas diplomatas sukritikavo Komisiją dėl to, kad ji esą „užkėlė lūkesčius“ ir sukūrė iliuziją, jog plėtra gali būti vien politinis, o ne nuopelnais (reformomis) grindžiamas procesas.

Šį atvirą, tiesų ir draugišką apsikeitimą nuomonėmis temdė realybė, kad taikos susitarimas vis dar toli: Rusija derybų metu iki šiol nėra padariusi nė vienos apčiuopiamos nuolaidos.

Diplomatai pabrėžia, jog nei Vašingtonas, nei Maskva negali diktuoti stojimo į ES tempo – jis priklauso tik nuo Europos Komisijos ir valstybių narių.

Abejonės dėl 2027-ųjų

Vis dėlto trečiadienio vakarienė jokiu būdu nebuvo galutinis taškas.

Ambasadoriai sutarė, kad artimiausiais mėnesiais diskusijos turi būti tęsiamos, siekiant rasti pusiausvyrą tarp Ukrainos siekio prisijungti prie Bendrijos ir būtinybės išsaugoti Sąjungos stabilumą bei stojimo proceso vientisumą. Šis procesas parem­tas 35 sudėtingais skyriais, kurių užbaigimas gali užtrukti daugelį metų.

Juodkalnija – šiuo metu labiausiai pažengusi kandidatė – derybas dėl narystės pradėjo dar 2012 m. birželį. Ukrainai, pirmajai šaliai, kreipusiaįsi dėl narystės vykstant karui, toks ilgas laukimas nei priimtinas, nei politiškai tvarus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, kad būsimoje taikos sutartyje būtų įrašyta „aiški data“, kada šalis galėtų tapti ES nare, o orientyriniu tikslu įvardijami 2027-ieji. Konkretus kelias į narystę galėtų padėti kompensuoti galimų teritorinių nuolaidų skausmą ir palengvintų reikalingos visuomenės paramos sutelkimą referendume dėl narystės.

„Tiesa, mes siekiame greito kelio į narystę“, – praėjusią savaitę sakė Zelenskis, įspėdamas, kad Maskva bandys supriešinti ES valstybes ir sutrukdyti būtino vienbalsiškumo pasiekimui.

Šalia jo stovėjusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pagyrė „išskirtinį“ Ukrainos reformų greitį, tačiau perspėjo prieš konkrečios datos nustatymą.

„Data, kurią nusistatote, tampa etalonu, kurį siekiate pasiekti. Jūs žinote, kad iš mūsų pusės vien tik datos nustatymas nėra įmanomas“, – sakė ji.

Diplomatų vertinimu, von der Leyen žodžiai atspindi tai, kad ji vis labiau atsižvelgia į privačiai reiškiamas valstybių narių abejones.

Tačiau pasipriešinimas matomas ir viešai. Šią savaitę Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas paragino Briuselį atsargiai vertinti plėtros perspektyvas.

„Esame labai atviri svarstyti platesnę paramą šioms kandidatėms, bet pernelyg spartus judėjimas į priekį nėra teisingas kelias“, – sakė jis žurnalistams.

„Manau, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti konkrečios datos Ukrainos narystei, tačiau galima kalbėtis su ja – ir tai darysiu su prezidentu Zelenskiu – apie tai, kaip europiečiai gali remti Ukrainą svarbiose reformose, kurias ji jau pradėjo. Tačiau dabar dar per anksti fiksuoti datą.“