Rusijos sprendimas riboti „Telegram“ veikimą sukėlė rimtų padarinių ne tik civiliams, bet ir pačiai Rusijos armijai. Karo sąlygomis, kai kariuomenė neturi patikimos uždaros ryšio sistemos ir remiasi civiliniais įrankiais, tokie ribojimai tampa nebe vien vidaus politikos, o tiesioginės karinės parengties problema.

Rusijos kariai susidūrė su nauja grėsme, kuri kyla ne iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, o iš jų pačių valdžios. Kremlius įvedė griežtus apribojimus „Telegram“ veikimui, ir tai išprovokavo didžiulę Rusijos karių bei karo tinklaraštininkų (vadinamųjų Z-blogerių) pasipiktinimo bangą.

Rusijos armijai, kuri kritiškai priklauso nuo civilinių ryšio platformų, šis sprendimas gali būti lemtingas, ypač po to, kai okupacinės pajėgos neteko prieigos prie „Starlink“ terminalų.

Rusijos ryšių priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ šį „lėtinimą“ aiškina tariama būtinybe apsaugoti piliečius nuo „teroristinio turinio“. Tačiau fronto linijoje esantiems kariams tai reiškia pagrindinio komunikacijos kanalo praradimą. Okupaciniai daliniai masiškai naudoja „Telegram“ koordinatėms perduoti, taikiniams žymėti, Ukrainos dronų veiklai sekti ir logistikai koordinuoti.

Situaciją dar labiau paaštrino tai, kad sprendimas buvo priimtas iškart po efektyvių Ukrainos gynybos ministerijos veiksmų, per kuriuos rusai neteko prieigos prie vadinamųjų „pilkųjų“ „Starlink“ terminalų. Naujojo „baltojo sąrašo“ sudarymas paliko be palydovinio ryšio beveik 90 % Rusijos dalinių, įstumdamas juos į komunikacinį chaosą.

Z-bendruomenės reakcija: „Kuo mes turime laimėti?“

Valdžios sprendimas sukėlė įnirtingą reakciją tarp Rusijos karo propagandistų ir vadinamųjų karo korespondentų, kurie yra pagrindinis informacijos šaltinis karo šalininkams Rusijoje. Jie pabrėžia, kad tūkstančiai karių liks be ryšio aktyvių kovinių veiksmų metu.

Žinomas Rusijos propagandistas Aleksandras Sladkov emocingai komentavo situaciją: esą Vakarai sudavė dviejų dienų nokautą atjungdami „Starlink“, o dabar Rusija pati atsisako dar vieno valdymo ir ryšio kanalo. Jis retoriškai klausia, kuo tada jie turėtų laimėti – „nesąmonėmis ir lauko telefonais TA‑57?“.

Radikalūs nacionalistai Rusijoje perspėja, kad tokie valdžios veiksmai gali baigtis Hagos tribunolu tiems, kurie priima panašius sprendimus.

Biurokratija prieš karo realybę

Paradoksalu, tačiau praėjus ketveriems metams nuo plataus masto karo pradžios, vadinamoji „antra armija pasaulyje“ taip ir nesugebėjo sukurti patikimos, uždaros karinio ryšio sistemos. Rusijos kariai priversti remtis privačiomis civilinėmis platformomis.

Būrio ir žemesniame lygyje „Telegram“ pokalbių grupės iš esmės pakeičia aprūpinimo centrus: jose koordinuojamas šaudmenų atvežimas, evakuacija, aptariami taktiniai veiksmai. Per šią programėlę perduodami duomenys, reikalingi kurti vadinamuosius žvalgybos ir ugnies kontūrus, leidžiančius artilerijai ir aviacijai greičiau gauti taikinius, apeinant lėtą oficialią hierarchiją.

Mobilios Rusijos ugnies grupės taip pat naudoja „Telegram“, kad realiu laiku stebėtų ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų judėjimą.

Net Belgorodo srities gubernatorius Vjačeslavas Gladkovas pripažino, kad „Telegram“ lėtinimas gali neigiamai paveikti operatyvios informacijos perdavimą pasienio regionuose, kurie reguliariai patiria atakas.

Kodėl Kremlius ignoruoja problemą?

Nepaisant akivaizdžios kariuomenės priklausomybės nuo šios programėlės, oficialioji Maskva ir toliau neigia realybę. Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, esą „neįmanoma įsivaizduoti“, kad fronto valdymas būtų vykdomas per „Telegram“.

Tokia pozicija primena situaciją, kai 2024 metais Rusijoje buvo uždrausta „Discord“ platforma, kurią rusų kariai naudojo dronų vaizdo transliacijoms. Tuomet šis sprendimas buvo pavadintas „biurokratine klaida“, atėmusia iš okupantų „akis“.

Šaltinių, artimų Kremliui, teigimu, Maskva svarsto galimybę iki rugsėjo visiškai užblokuoti „Telegram“. Būtent tada Rusijoje turi vykti Valstybės Dūmos rinkimai, o valdžia siekia apriboti neigiamų nuotaikų sklaidą, net jei tai reiškia savo kariuomenės kovinės parengties silpninimą.

Primintina, kad Rusijoje po „YouTube“ blokavimo buvo pranešta ir apie visišką „WhatsApp“ veiklos nutraukimą. Apie tai anksčiau informavo Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centras.

Skelbta, kad Rusijos propagandinė žiniasklaida ėmė skųstis dėl „WhatsApp“ domeno išbraukimo iš „Roskomnadzor“ DNS sistemų. Dėl to Rusijos interneto tiekėjai nebegalėjo susieti domeno vardo su IP adresu, ir prieiga prie programėlės tapo neįmanoma be VPN.

Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad „WhatsApp“ dingo iš nacionalinės Rusijos domenų vardų sistemos įrašų. Domenai whatsapp.com ir web.whatsapp.com nebebuvo rodomi sistemoje, tuo tarpu techninis domenas whatsapp.net ir trumpųjų nuorodų paslauga wa.me liko aktyvūs.

Strateginės komunikacijos centras aiškino, kad tokie veiksmai gali būti Rusijos politikos dalis, siekiant priversti piliečius naudoti „Max“ programėlę, kuri visiškai kontroliuojama Rusijos specialiųjų tarnybų ir pateikiama kaip „saugumo garantavimo“ įrankis.