Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į šalį pritraukti didelių investicijų. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli. Tuo metu investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis pažymi, kad Taivano investicijų Europoje taip pat nėra daug, todėl šalies rezultatai rodo, jog, pasiūlai išliekant ribotai, Lietuva vis tiek žengia pirmus nuoseklius žingsnius naujoje rinkoje.
Kaip Eltai nurodė ministerija, nuo 2021 m. iki 2024 m. tiesioginės Taivano investicijos Lietuvoje padidėjo nuo 0,53 iki 7,21 mln. eurų.
„Nors pokyčiai atrodo dideli, bendra investicijų suma išlieka kukli“, – komentare nurodė EIM.
Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Taivano tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 5,14 mln. eurų – pagal šį rodiklį Taivanas šalyje užėmė 61-ąją vietą tarp visų užsienio investuotojų
Todėl, ministerijos vertinimu, investicinis potencialas galėtų būti plėtojamas intensyviau. EIM taip pat nurodo, jog, vertinant dvišalės prekybos apyvartą, situacija yra analogiška.
„Nors dvišalės prekybos balanso rodikliuose pastebima tolygaus augimo tendencija, vis dėlto Taivanas 2025 m. užėmė tik 45-ąją vietą tarp Lietuvos prekybos partnerių, pagal eksportą – 65-ąją, pagal lietuviškos kilmės eksportą – 63-iąją, o pagal importą – 35-ąją“, – komentavo EIM.
Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad nuo 2021 m. iki 2025 m. prekybos prekėmis apyvarta tarp Lietuvos ir Taivano padidėjo nuo 111,41 mln. eurų iki 191 mln. eurų, prekių importas – nuo 89,65 iki 155 mln. eurų, eksportas – nuo 21,76 iki 36 mln. eurų.
Tuo metu paslaugų eksportas padidėjo nuo 1,48 iki 4,4 mln. eurų, vertinant 2025 m. pirmojo – trečiojo ketvirčio duomenis.
Praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., prekybos apyvarta padidėjo 50 proc., eksportas į Taivaną – 42,9 proc. (lietuviškos kilmės prekių eksportas – 27,5 proc.), o importas – 51,7 proc.
„Nors pateikti prekybos apyvartos rodiklių augimo tempai išties įspūdingi, pastarųjų metų duomenys rodo didelį, tačiau dar ne iki galo išnaudotą šios srities potencialą“, – teigė EIM.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas E. Čivilis atkreipė dėmesį, jog Taivanas vis dar yra nauja rinka, todėl svarbiausia yra nuoseklus įdirbis, siekiant didinti Lietuvos žinomumą ir patikimumą.
„Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimo procesuose svarbu išlaikyti realistišką laiko perspektyvą. (…) Kalbant konkrečiai apie Taivaną, svarbu turėti omenyje, kad tai Lietuvai santykinai nauja rinka. (…) Per pastaruosius kelerius metus žengti žingsniai, tokie kaip akademinis ir pramoninis bendradarbiavimas, padeda dėti žinomumo pamatus tolesniems darbams. Tokiuose procesuose ypač svarbi strateginė disciplina: ne orientacija į greitus rezultatus, o kryptingas, ilgalaikis darbas, – Eltai komentavo agentūros vadovas.
Anot E. Čivilio, Taivano investicijos negausios visoje Europoje, o Vidurio ir Rytų regione jas pritraukti dar sudėtingiau. Vis tik, jis sako, kad rezultatai Lietuvoje rodo pirmuosius teigiamus žingsnius naujoje rinkoje.
„Vertinant kontekstą, svarbu atkreipti dėmesį, kad Taivano TUI apimtys Europoje 2020–2025 m. sudaro vos kiek daugiau nei 0,2 proc. nuo visų tuo pačiu laikotarpiu fiksuotų projektų. Vidurio ir Rytų Europos regione per paskutinius penkerius metus buvo suplanuoti 22 projektai – iš jų Lietuvoje įgyvendinami 2 projektai“, – aiškino „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
„Tad vertinant Lietuvos investicijų pritraukimo įdirbį, svarbu matyti ir pilną Taivano investicijų paveikslą: Taivano investicijų srautai į Europą yra nuosaikūs, o Vidurio ir rytų Europos regionas dar turi išsikovoti investuotojų dėmesį. Pasiekti rezultatai signalizuoja, kad net ir esant ribotai investicijų pasiūlai Lietuva sugebėjo žengti pirmuosius žingsnius visiškai naujoje rinkoje“, – komentavo jis.
Tarp Taivano investuotojų – „Fortress Factoring“, įsteigti specialūs fondai
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pirmoji Taivano investicija dar 2021 m. buvo finansinių technologijų startuolis „Fortress Factoring“, kuris užpernai nusprendė toliau plėsti veiklą Vilniuje.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodo, jog Taivanas, netrukus po atstovybės Lietuvoje atidarymo, siekiant stiprinti bendradarbiavimą, įkūrė du investicinius fondus – Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondą (angl. CEE investment fund) ir CEE paskolų fondą.
„2022 m. Taivano vyriausybė įsteigė du atskirus fondus, siekdama skatinti ir palengvinti dvišalius ekonominius santykius su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, ypač su Lietuva“, – Eltai nurodė institucija.
E. Čivilis pažymi, jog bendrovės „Taiwania Capital“ CEE investicijų fondas investavo 10 mln. eurų į lietuvišką startuolį, fintech įmonę „TransferGo“.
Taivaniečių atstovybės teigimu, pernai šis fondas taip pat investavo į Taivano gamintoją „Sino Applied Technology“ (SiAT), planuojantį šiemet Klaipėdos uoste įsteigti ličio baterijų platinimo centrą.
Investicijų skatinimo agentūros vadovas sakė, kad taivaniečių bendrovės taip pat aktyviai dalyvauja pramoniniame ir moksliniame bendradarbiavime su Lietuvos įmonėmis, tokiomis kaip „Solitek“, „Litilit“, „Oxipit“ ir „Teltonika“, kuri kartu su ITRI (Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutu – ELTA) vysto technologijų licencijavimą ir mokymus puslaidininkių srityje.
„Kalbant apie CEE paskolų fondą, Lietuva užima pirmąją vietą pagal patvirtintų projektų skaičių – iš viso yra aštuoni projektai, kurių bendra vertė siekia 20 mln. eurų“, – Eltai komentavo atstovybė.
Planuose – bendri projektai lazerių, dronų srityse
Taivaniečių atstovybė tikino, kad ekonominė partnerystėje Lietuva ir Taivanas papildo vienas kitą, o per kelerius metus buvo įvykdyti bei suplanuoti svarbūs projektai tiek lazerių, tiek su gynyba susijusių produktų gamybos srityje.
„Lietuva turi labai stiprų lazerinės technologijos sektorių. Todėl tikimės palengvinti šios pažangios technologijos integravimą į Taivano puslaidininkių tiekimo grandinę. 2023 m. Taivane buvo įsteigta Lietuvos lazerių laboratorija, kurią rėmė Lietuvos ir Taivano vyriausybės“, – komentare rašė institucija.
Jos duomenimis, šis bendradarbiavimas jau davė rezultatų – Taivano rinkoje parduota daugiau nei 30 vienetų Lietuvos lazerinės įrangos, o pardavimo pajamos viršijo 4 mln. eurų.
Atstovybė pažymi, kad 2024 m. ir pernai Lietuva ir Taivanas vertino bendradarbiavimo dronų sektoriuje galimybes, pasirašė susitarimo memorandumus dėl Lietuvos gynybos produktų pirkimo.
Be to, priduria, kad Kazlų Rūdoje planuojama 8 mln. eurų vertės dronų dalių gamykla.
„Pirmajame etape Taivanas tieks dronų variklius, o vėliau bus įvertinta galimybė ateityje įkurti vietinę gamybos liniją“, – nurodė Taivaniečių atstovybė.
Atstovybės teigimu, siekiant plėsti Lietuvos lazerių pramonės ir Taivano puslaidininkių sektoriaus bendradarbiavimo naudą, laukiama Vyriausybės atsakymo dėl galimybių atnaujinti Taivano lazerinio centro lazerinę įrangą.
Tai Lietuvos ir Taivano ekspertams padėtų bendrai kurti pažangias puslaidininkių gamybai reikalingas technologijas.
Anot EIM, nors elektronika ir lustai yra svarbi dvišalio ekonominio bendradarbiavimo sritis, kol kas dominuoja importas, o ne subalansuota abipusė prekyba.
Ministerija taip pat atkreipė dėmesį į biotechnologijas – jos teigimu, tai viena iš sričių, kuriose matomas didžiausias ekonominis potencialas.
„Didžiausias ekonominės naudos potencialas matomas prioritetiniuose bendradarbiavimo sektoriuose – tai lazeriai, biotechnologijos, puslaidininkiai ir fintech. Šis Lietuvos įmonių bendradarbiavimas su partneriais Taivano rinkoje leistų mūsų verslui augti, diegti naujoves ir integruotis į pasaulines tiekimo grandine“, – Eltai komentavo EIM.
Pati atstovybė tikina, kad šioje srityje matomos realios bendradarbiavimo galimybės.
„Vilniuje vykusioje parodoje „Life Sciences Baltics 2025“ vėl įkūrėme Taivano nacionalinį paviljoną, kuris buvo didžiausias parodos paviljonas. Jame dalyvavo iš viso 16 Taivano gyvybės mokslų srities įmonių“, – rašome atstovybės komentare.
„Džiaugiamės galėdami patvirtinti, kad yra realių galimybių Taivanui ir Lietuvai bendradarbiauti gyvybės mokslų ir biotechnologijų srityje. Šios Taivano įmonės šiuo metu derasi su Lietuvos įmonėmis ir ligoninėmis dėl verslo partnerystės ir klinikinių tyrimų galimybių“, – komentavo institucija.
Taivano ir Lietuvos bendradarbiavimas sustiprėjo 2021 m. pabaigoje, lapkritį Vilniuje įsteigus pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę, kurioje yra salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Dėl to paaštrėjo Lietuvos ir Kinijos santykiai, Pekinas ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.
Savo ruožtu Taivanas žadėjo investicijas Lietuvoje, 2022 m. gegužės pradžioje paskelbė apie įsteigtą 200 mln. JAV dolerių vertės Vidurio ir Rytų Europos investicijų fondą bei apie 1 mlrd. JAV dolerių dydžio paskolų fondo bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams atidarymą.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
