Degalų brangimas smogia ūkiams: Energetikos ministerija atsakė, ko tikėtis
Ūkininkų organizacijos, reaguodamos į įtampą Artimuosiuose Rytuose ir dėl to svyruojančias naftos bei degalų kainas, pastarosiomis savaitėmis ragino valdžią svarstyti papildomą paramą kurui. Pasak jų, brangstantis dyzelinas ypač skaudžiai smogia pavasarį, kai vyksta sėja, tręšimas ir pirmieji augalų apsaugos darbai.
Nacionalinė žemdirbių savivaldos institucija kreipimesi į ministrą pirmininką akcentavo, kad transporto ir energijos brangimas tiesiogiai persiduoda maisto kainoms, paslaugoms ir prekių savikainai. Ūkininkų teigimu, tai gali tapti vienu veiksnių, palaikančių infliacinį spaudimą ir mažinančių gyventojų perkamąją galią.
Ko prašė ūkininkai?
Ūkininkų atstovai ragino Vyriausybę įvesti tikslines doplatas žemės ūkyje naudojamam kurui ir azotinėms trąšoms, argumentuodami, kad daliai ūkių sąnaudų augimas tapo sunkiai pakeliamas. Pabrėžta, kad lauko darbų kalendorius neleidžia išlaidų „perkelti“ vėlesniam laikui, todėl trumpalaikiai kainų šuoliai greitai virsta realiomis finansinėmis problemomis.
Žemdirbiai taip pat išskyrė riziką konkurencingumui: kai sąnaudos kyla sparčiau nei žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, pelningumas mažėja, o investicijos į techniką ir ūkio modernizavimą atidedamos. Tokia dinamika ypač aktuali didesnį degalų kiekį sunaudojantiems augalininkystės ūkiams.
Ministerijos atsakymas dėl kompensacijų
Energetikos ministerija, atsakydama į ūkininkų kreipimąsi, nurodė, kad jau taikomi bendrieji kainų stabilizavimo mechanizmai, skirti mažinti degalų kainų spaudimą ir didinti sąnaudų prognozuojamumą. Tačiau atskiros, vien žemės ūkiui skirtos papildomos kompensacijos už kurą šiuo metu nenumatomos.
Ministerija priminė, kad degalų rinkai taikomos priemonės apima maksimalios mažmeninės kainos nustatymo mechanizmą, laikiną pridėtinės vertės mokesčio tarifo sumažinimą ir akcizų korekcijas iki minimalių lygių, leidžiamų Europos Sąjungos taisyklėmis. Pasak ministerijos, šios priemonės, taikomos visai rinkai, prisideda prie kainų mažėjimo ir stabilumo ne tik gyventojams, bet ir verslui, įskaitant žemės ūkį.
„Taikomi sprendimai leido ne tik sumažinti mažmenines degalų kainas, bet ir pristabdyti kainų augimo spiralę bei padidinti sąnaudų prognozuojamumą verslui, įskaitant žemės ūkio veiklą“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.
Ką žada toliau?
Energetikos ministerija teigia toliau stebėsianti situaciją tarptautinėse naftos rinkose, degalų tiekimo grandinėse ir geopolitinę riziką. Taip pat pabrėžiama, kad šalis turi veikiančią logistikos infrastruktūrą, o tiekimas, ministerijos teigimu, vyksta be trikdžių.
Kartu priminta, kad esant poreikiui gali būti svarstomos papildomos intervencinės priemonės, jei rinkos ar geopolitinė situacija reikšmingai pablogėtų. Vis dėlto kol kas ūkininkams, kurie tikėjosi atskiro finansinio instrumento kurui, žinutė aiški: specialių doplatų artimiausiu metu neplanuojama.
Ministerija taip pat paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas. Nurodyta, kad benzino ir dyzelino kainų „lubos“ didėja, o tai reiškia, jog degalinėse gali brangti visų rūšių degalai.
Skaičiuojant pagal pateiktus zlotų įkainius ir taikant apytikrį 0,23 euro kursą už 1 zlotą, maksimali benzino 95 litro kaina siektų apie 1,39 euro, benzino 98 – apie 1,52 euro, o dyzelino – apie 1,56 euro.
Šaltiniai rodo, kad degalų kainų lygis regione ir toliau išlieka jautrus tiek žaliavinės naftos kainų svyravimams, tiek geopolitinėms naujienoms. Ūkininkų bendruomenei tai reiškia, kad pavasario darbų metu sąnaudų rizika išlieka, o derybų ašis, tikėtina, persikels į platesnį diskusijų lauką apie mokesčių politiką ir tikslinę paramą energijai imliuose sektoriuose.
