Degalų kainos šoktelėjo: Vyriausybė svarsto priemonę, kuri galėtų pakeisti situaciją

ELTA
3 min. skaitymo
Degalinė. Pixabay nuotr.

Dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione kylant energijos išteklių kainoms, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Lietuva galėtų svarstyti įvesti kuro kainų „lubas“ ir taip sumažinti poveikį gyventojų sąskaitoms už degalus. Visgi, anot politikės, pirmiausia būtina įvertinti, ar tam yra galimybių valstybės biudžete.

Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai antradienį apie įvedamas kainų „lubas“ šalių degalinėse pranešė Vengrija ir Kroatija.

„Tai (kuro kainų lubų įvedimas – ELTA) gali būti viena iš priemonių, bet turime tą labai aiškiai apsvarstyti, pažiūrėti biudžeto galimybes ir surasti būdų, kaip galėtume amortizuoti kuro kainų kilimą“, – Seime žurnalistams antradienį sakė premjerė.

Anot jos, labai aktyvi diskusija dėl naftos rezervo atsargų „išleidimo“ į rinką vyksta Europos Sąjungos (ES) lygiu.

„Labai laukčiau sprendimų Europos lygmeniu, nes jie yra būtini suvaldant kuro kainas“, – pridūrė Vyriausybės vadovė.

Ji taip pat tikino Finansų ministerijai pavedusi parengti kelias alternatyvas kovai su augančiomis degalų kainomis, tad kol kas nenorėjo įvardinti, ar viena iš jų galėtų būti tokių rezervų panaudojimas trumpuoju laikotarpiu.

„Labai svarbus klausimas, tikrai manome, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose duoda savo žymą ir čia, Lietuvoje, kuro kainos turi tiesioginį ryšį su namų ūkių ekonominiais pajėgumais“, – teigė I. Ruginienė.

Naftos kainų šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV pradėjo atakas prieš Iraną. Ši šalis atsako kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose pastarąją savaitę išaugo gamtinių dujų, naftos ir degalų kainos – dujų kaina šoktelėjo beveik 36 proc., o naftos – 17,4 proc.

Tuo metu benzinas šalies degalinėse pabrango 10 centrų, o dyzelinas – 34 centais.

Brent naftos vidutinė kaina nagrinėjamą savaitę siekė 83,7 JAV dolerių už barelį – buvo 17,4 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 71,3 JAV dolerių už barelį.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 4–20 doleriais už barelį didesnės, nei buvo prognozuojama prieš savaitę. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *