Didieji sporto klubų tinklai buriasi prie prekybos centrų: kaip kinta nuomos sutartys ir derybinės galios
Stambių sporto klubų tinklų plėtra Baltijos ir Vidurio Europos miestuose vis dažniau krypsta į prekybos ir paslaugų centrus. Nuomininkų sudėtis tokiuose objektuose keičiasi, o kartu perskirstomos ir derybinės galios tarp nekilnojamojo turto valdytojų, mažmeninės prekybos įmonių ir paslaugų sektoriaus.
Ši tendencija ryški tiek brandžiose, tiek augančiose rinkose: sporto klubai iš buvusių nišinių nuomininkų tampa pagrindiniais srautų traukos objektais. Tai lemia ir kitokius nuomos terminais, investicijų paskirstymą bei konkurenciją tarp skirtingų formatų klubų.
Sporto klubai ieško didesnio matomumo ir stabilaus srauto
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl sporto klubų valdytojai vis dažniau renkasi prekybos centrus, yra lankytojų srauto prognozuojamumas. Šie objektai paprastai jau turi susiformavusią auditoriją, gerą pasiekiamumą viešuoju transportu ir parkavimo infrastruktūrą, o tai mažina riziką naujam klubui.
Dar prieš keletą metų dalis operatorių vengė prekybos centrų dėl aukštesnių nuomos kainų ir griežtesnių reikalavimų. Dabar situacija keičiasi: sporto klubai vertina matomumo naudą, iš anksto suplanuotus reklamos plotus ir galimybę jungtis į bendras rinkodaros kampanijas kartu su kitais nuomininkais.
Nuomos sutartys ilgesnės, bet lankstesnės
Sporto klubų įsikūrimas prekybos centruose siejamas su didelėmis pradinėmis investicijomis į įrangą, inžinerines sistemas ir patalpų pritaikymą. Tai skatina abiem pusėms derėtis dėl ilgesnių nuomos sutarčių, kad investicijos galėtų atsipirkti per ilgesnį laiką.
Tuo pačiu daugėja modelių, kai fiksuota nuomos dalis derinama su apyvarta susieta dalimi. Tokia schema iki šiol labiau buvo būdinga mažmeninei prekybai, tačiau palaipsniui persikelia ir į paslaugų segmentą. Tai leidžia nekilnojamojo turto savininkams dalintis rizika, o klubų tinklams šiek tiek sumažinti fiksuotus kaštus ekonominio sulėtėjimo laikotarpiais.
Prekybos centrų interesai: mažiau tuščių erdvių ir daugiau lojalumo
Prekybos centrų valdytojams sporto klubai yra patrauklūs dėl kelių priežasčių. Pirma, tai nuomininkai, galintys užimti didelius plotus, kurie kitu atveju liktų dalinai neišnaudoti ar būtų sunkiai išnuomojami smulkesniems verslams.
Antra, sporto klubai generuoja papildomus ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro lankytojų srautus, kurie paprastai yra silpnesni įprastai mažmeninei prekybai. Tai padeda išlyginti dienos srauto pikus ir geriau išnaudoti automobilių stovėjimo aikšteles bei bendrą infrastruktūrą.
Konkurencija tarp skirtingų formatų sporto klubų aštrėja
Sporto klubų rinkoje veikia keli pagrindiniai formatų modeliai: dideli viskas įskaičiuota tipo centrai, žemesnių kaštų tinklai su bazinėmis paslaugomis ir specializuotos studijos, siūlančios siauresnį, bet gilesnį paslaugų spektrą. Prekybos centruose vietos dažniausiai ieško pirmieji du segmentai.
Dideli tinklai, galintys įsipareigoti dėl kelių tūkstančių kvadratinių metrų, dažnai turi stipresnes derybines pozicijas ir gali gauti palankesnes sąlygas. Mažesnėms studijoms tenka ieškoti nišinių, neretai brangesnių, bet geriau jų formatą atitinkančių vietų miestuose ar verslo centruose.
Kas pasikeičia vartotojams
Galutiniam vartotojui sporto klubų persikėlimas į prekybos ir paslaugų centrus pirmiausia reiškia didesnį patogumą. Lankytojai gali vieno apsilankymo metu suderinti apsipirkimą, sportą ir kitas paslaugas, o tai ypač svarbu dirbantiems ilgas valandas ir taupantiems laiką.
Kita vertus, toks modelis gali skatinti kainų segmentaciją. Patraukliose vietose įsikūrę klubai paprastai negali sau leisti itin žemų abonementų įkainių, todėl dalis vartotojų gali rinktis paprastesnes paslaugas atokiau nuo prekybos centrų. Taip formuojasi aiškesnės kainų ir kokybės nišos.
Pasekmės kitoms paslaugų įmonėms
Sporto klubų augantis svoris prekybos centruose turi įtakos ir kitiems paslaugų teikėjams: grožio salonams, gydymo ir reabilitacijos įstaigoms, edukacinėms studijoms ar maitinimo įmonėms. Viena vertus, jos gali pasinaudoti didesniu srautu, kurį generuoja sporto klubai.
Kita vertus, konkurencija dėl matomiausių vietų ir nuomos sąlygų tampa intensyvesnė. Nekilnojamojo turto valdytojai, matydami, kad dalis didžiųjų tinklų pasirengę pasirašyti ilgesnes sutartis, gali mažiau lanksčiai derėtis su mažesniais nuomininkais, ypač jei jie negali užtikrinti ilgalaikio įsipareigojimo.
Investuotojų požiūris ir rizikos
Investuotojams prekybos objektai, kuriuose įsikūrę stambūs sporto klubų tinklai, tampa patrauklesni dėl ilgesnių nuomos sutarčių ir įvairesnės nuomininkų struktūros. Tai gali mažinti riziką, susijusią su vieno sektoriaus (pavyzdžiui, tradicinės mažmeninės prekybos) nuosmukiu.
Vis dėlto sporto klubų verslas jautrus ekonominiams ciklams ir vartotojų elgsenos pokyčiams. Kriziniu laikotarpiu žmonės dažnai peržiūri nebūtinų paslaugų krepšelį, o tai gali paveikti abonementų skaičių. Nekilnojamojo turto valdytojai vertina šias rizikas ir stengiasi išlaikyti diversifikuotą nuomininkų portfelį.
Technologijos ir DI vaidmuo valdymo sprendimuose
Sporto klubų tinklai vis dažniau remiasi duomenimis ir dirbtinio intelekto sprendimais planuodami plėtrą. Analizuojami demografiniai duomenys, lankytojų judėjimo srautai, automobilių stovėjimo naudojimo intensyvumas ir lojalumo programų statistika.
Prekybos centrų valdytojai taip pat naudoja duomenų analitiką, kad geriau suprastų, kokį realų poveikį sporto klubai daro viso objekto lankomumui ir nuomininkų apyvartoms. Tai padeda argumentuotai derėtis dėl nuomos sąlygų, investicijų į bendras erdves ir rinkodaros biudžetų.
Ko tikėtis artimiausiais metais
Ateinančiais metais tikėtina, kad sporto klubų ir prekybos centrų partnerystės modelis dar labiau įsitvirtins, ypač miestuose, kuriuose yra ribotas naujų didelių sklypų pasirinkimas. Tarpusavio derybose svarbesniais taps ne tik nuomos įkainiai, bet ir pastato energinis efektyvumas, parkavimo valdymas bei viešojo transporto prieinamumas.
Verslui tai reiškia kruopštesnį planavimą ir ilgesnius pasirengimo laikotarpius, o vartotojams, tikėtina, platesnį sporto ir aktyvaus laisvalaikio paslaugų pasirinkimą ten, kur jie kasdien praleidžia daugiausia laiko.
