Įmonės visame pasaulyje lenktyniauja investuodamos į dirbtinį intelektą, tačiau rezultatai kol kas gerokai kuklesni nei lūkesčiai. Nors skaičiuojama, kad DI jau sudaro apie 40 proc. Jungtinių Valstijų bendrojo vidaus produkto augimo, daugelyje organizacijų ši technologija vis dar veikia bandomuoju režimu.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad dabartinė situacija primena ankstesnius technologijų burbulus: daug triukšmo, daug pinigų, bet mažai realių pokyčių darbo vietose.
Pažadai ataskaitose ir tyla dokumentuose
„Financial Times“ atlikta S&P 500 įmonių ataskaitų analizė parodė ryškų atotrūkį tarp vadovų retorikos ir realios praktikos. Pajamų skelbimuose DI dažnai vadinamas proveržiu, žadančiu „sprogstamą inovacijų augimą“ ir stulbinamą produktyvumą.
Tačiau privalomuose reguliaciniuose dokumentuose, kur detalizuojama rizika ir konkretūs projektai, aprašymai daug santūresni. Ten DI diegimas dažnai minimas abstrakčiai, be aiškių pavyzdžių, kaip tai keičia procesus ar rezultatus.
Simboliška istorija – „Coca-Cola“ atvejis. Vadovai investuotojams gyrėsi, kad generatyvinis DI transformuoja verslą, tačiau oficialiuose dokumentuose vienintelis konkretus pavyzdys buvo kalėdinės reklamos sukūrimas.
Mokymų spraga kainuoja produktyvumą
Nors daugiau kaip 75 proc. pasaulio įmonių teigia naudojančios generatyvinį DI bent vienoje funkcijoje, Masačusetso technologijos instituto tyrimas parodė, kad apie 95 proc. tokio DI pilotinių projektų darbo vietose žlugo. Esminė priežastis – ne technologijos trūkumai, o žmonių įgūdžiai.
„Šiandien daug kas DI naudoja taip, lyg turėtų išmanųjį telefoną ir su juo tik skambintų bei siųstų žinutes“, – sakė DI mokymų platformos „Multiverse“ įkūrėjas Euanas Blairas.
Pasak jo, ten, kur investuojama ir į technologiją, ir į darbuotojų mokymus, rezultatai akivaizdūs. Pavyzdžiui, buhalterijos komandos su DI pagalba sąskaitas apdoroja iki 50 proc. greičiau ir su mažiau klaidų, o programų kūrėjai kai kuriais atvejais kodą pateikia net 75 proc. sparčiau.
Vadovų užduotis – ne tik nupirkti įrankius
„Google“ mokymų padalinio Grow with Google vadovė Amanda Brophy pabrėžia, kad vien technologijos įdiegti nepakanka.
„Reikia ir įrankių, ir mokymų. Vien programų išdalijimas darbuotojams nieko nekeičia, jei jie nežino, kaip DI pritaikyti savo kasdienėms užduotims“, – sakė ji.
Jos teigimu, kertinis įgūdis – gebėjimas tinkamai formuluoti užklausas DI sistemoms, aiškiai apibrėžiant tikslą, auditoriją ir kontekstą. Be to, darbuotojai turi suprasti modelių klaidų riziką, ypač dirbant su jautriais duomenimis.
Technologijų bendrovės, tokios kaip „Cisco“, rodo, kad DI gali tapti kasdiene darbo dalimi – nuo virtualių susitikimų santraukų iki automatizuotų pagalbininkų. Tačiau net ir ten sėkmė priklauso nuo to, kaip aktyviai vadovai patys demonstruoja naudojimąsi naujais įrankiais ir skatina komandą juos išbandyti.
Dabartinis etapas daug kam primena ankstyvąsias interneto dienas: entuziazmo ir baimės mišinį. Aišku viena – laimės ne tie, kurie išleis daugiausia eurų DI licencijoms, o tie, kurių darbuotojai išmoks šią technologiją paversti realia, išmatuojama verte.
