Analitikai perspėja, kad užsitęsęs gamtinių dujų kainų šuolis, kurį skatina tebesitęsiantis karas Artimuosiuose Rytuose, gali pristabdyti Europos ekonomikos augimą ir skaudžiai paveikti kai kurias Azijos valstybes.

Šią savaitę pasaulinės dujų kainos smarkiai pakilo dėl baimių, kad energijos išteklių tiekimas per Hormūzo sąsiaurį gali būti sutrikdytas ilgesnį laiką. Šis sąsiauris – itin svarbus laivybos kelias tarp Omano ir Irano – aptarnauja maždaug penktadalį pasaulinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) prekybos. Įtampai regione didėjant, rizika dėl tiekimo grandinių sutrikimų tapo dar ryškesnė.

Nyderlandų TTF ateities sandoriai, laikomi pagrindiniu Europos dujų kainų etalonu, antradienį pabrango 35% ir viršijo 60 eurų už megavatvalandę (MWh). Per savaitę kainos buvo maždaug 76% aukštesnės.

Šiaurės Rytų Azijos SGD etalonas – Japonijos, Korėjos ir Kinijos bei Taivano pristatymus atspindintis JKM indeksas – pasiekė vienų metų aukštumas ir laikėsi apie 43 eurus už MWh. Ryškiai kilo ir Jungtinės Karalystės gamtinių dujų kainos.

Kataras, vienas didžiausių SGD gamintojų pasaulyje, pirmadienį sustabdė gamybą po Irano dronų smūgių pramoninėms teritorijoms Ras Laffan ir Mesaieed miestuose. „Goldman Sachs“ vertinimu, ši pauzė artimiausiu laikotarpiu gali sumažinti pasaulinę SGD pasiūlą maždaug 19%.

Vėliau aukštas Irano Revoliucinės gvardijos pareigūnas pareiškė, kad Hormūzo sąsiauris esą uždarytas visiems laivams, ir perspėjo, jog bandantys juo plaukti laivai būtų atakuojami. Vis dėlto JAV teigė, kad maršrutas išlieka atviras.

Tiekimo spaudimas

Europa ir didelė Azijos dalis yra labiau pažeidžiamos galimų dujų kainų šokų nei JAV, kuri turi tiek vietinę skalūnų dujų gavybą, tiek SGD gamybą.

Naftos ir dujų analitiko Chriso Wheatono (Stifel) teigimu, SGD sudaro apie 25% viso Europos dujų tiekimo. Kadangi maždaug 20% pasaulinės SGD gamybos yra „už“ Hormūzo sąsiaurio, užsitęsęs trikdis galėtų sukelti tiekimo spaudimą, prilygstantį 2022 m. sukrėtimui po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Pasak Wheatono, didžiausias nerimas kyla būtent dėl dujų, o ne dėl naftos kainų.

Tuo metu vienos didžiausių Europos gamtinių dujų tiekėjų – Norvegijos energetikos bendrovės „Equinor“ – akcijos antradienį pasiekė 52 savaičių aukštumas ir pabrango daugiau nei 2%, po to, kai ankstesnėje sesijoje buvo šoktelėjusios daugiau nei 8%.

„Goldman Sachs“ pirmadienį paskelbtoje apžvalgoje įspėjo, kad mėnesį trunkantis srautų per Hormūzo sąsiaurį sustabdymas galėtų TTF ir JKM kainas priartinti prie 74 eurų už MWh. Toks lygis 2022 m. Europos energetikos krizės metu paskatino reikšmingas gamtinių dujų paklausos reakcijas.

2022 m. rugpjūtį Europos dujų kainos galiausiai buvo pasiekusios net 345 eurus už MWh, kai Rusija, reaguodama į ES sankcijas, apribojo dujų tiekimą. Tai padidino energijos sąskaitas, o visame žemyne įsiplieskė pragyvenimo kaštų krizė.

Atskirame pranešime vėliau pirmadienį „Goldman Sachs“ padidino balandžio mėnesio TTF prognozę iki 55 eurų už MWh (anksčiau – 36 eurų), o vidutinę antrojo ketvirčio prognozę nustatė ties 45 eurais už MWh.

„Neigiamos pasekmės“

„Omnis Investments“ vyriausiasis investicijų strategas Patrickas O’Donnellas teigė, kad SGD tampa itin jautria tema platesniam Europos ekonomikos vaizdui. Jo nuomone, tai gali turėti dar neigiamų pasekmių Europos ekonomikai ir taip vadinamai reindustrializacijai, kurios proveržio tikisi rinka.

„Goldman Sachs“ analitikai, vadovaujami Sveno Jari Stehno, pažymėjo, kad didesnių energijos kainų poveikis BVP daugumai valstybių paprastai būna neigiamas. Išimtimi laikoma Norvegija, kuri pati išgauna ir eksportuoja naftą.

„Goldman Sachs“ skaičiavimais, jei energijos kainos keturis ketvirčius iš eilės būtų 10% aukštesnės, tai nuo Jungtinės Karalystės ir euro zonos BVP „nukąstų“ po 0,2%. Šveicarijos, labiau besiremiančios branduoline energetika ir atsinaujinančiais ištekliais, rodiklis iš esmės nesikeistų, o Norvegija – kaip eksportuotoja – BVP padidintų maždaug 0,1%.

Tuo tarpu JAV gamtinių dujų kainoms, analitikų vertinimu, kylanti rizika yra ribota.

Azijos importuotojai taip pat pažeidžiami

Azija taip pat yra jautri tiekimo sutrikimams.

„Invesco“ vertinimu, beveik 58% Indijos SGD importo atkeliauja iš Artimųjų Rytų, o tai sudaro beveik 2% šalies pirminės energijos suvartojimo. Maždaug 27% Singapūro SGD importo taip pat tenka šiam regionui ir sudaro apie 2,2% pirminės energijos naudojimo.

Kitos Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono valstybės iš Artimųjų Rytų gauna daugiau nei 37% savo SGD, o tai sudaro beveik 3% jų pirminės energijos suvartojimo. Kinijos atveju iš šio regiono kilusi SGD dalis siekia apie 26,6%.

BBH pasaulinės rinkų strategijos vadovas Elias Haddadas teigė, kad labiausiai pažeidžiamos yra šalys, kurios smarkiai priklauso nuo importuojamos naftos ir dujų bei turi ribotas fiskalines galimybes. Tarp jų jis įvardijo Japoniją, Indiją, Pietų Afriką, Turkiją, Vengriją ir Malaiziją. Mažiausiai pažeidžiamomis, jo vertinimu, išlieka Norvegija, Kanada ir Meksika.

Pasak Haddado, užsitęsęs konfliktas, lemiantis tolesnius energijos gamybos ir gabenimo trikdžius, didina stagfliacijos riziką ir gali dar labiau apsunkinti viešuosius finansus.