Europos Sąjungos energetikos komisaras Danas Jørgensenas savo vizitą į Azerbaidžaną antradienį pavadino „vaisingu“ tuo metu, kai Europos Sąjunga susiduria su skystųjų gamtinių dujų (SGD) gavybos sustabdymo Katare pasekmėmis ir Hormūzo sąsiaurio uždarymu vykstant konfliktui Artimuosiuose Rytuose.

„Diversifikacija, energetinis saugumas ir švari energetikos transformacija yra svarbiausi prioritetai. Tai dar aktualesnė tampa dabartinių įtampų Artimuosiuose Rytuose kontekste“, – parašė Jørgensenas platformoje „X“. Pasak rinkos duomenų ir analizės bendrovės „Kpler Insight“, 2025 metais ES importas iš Kataro sudarė 8 % viso bloko SGD importo.

ES patiria šalutinį ekonominį besiplečiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose poveikį. Konfliktas prasidėjo savaitgalį Jungtinių Valstijų ir Izraelio smūgiais Iranui.

Reaguodamas į šiuos veiksmus, per kuriuos jau žuvo Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei, Iranas rengia atakas prieš JAV karines bazes Persijos įlankos valstybėse. Dėl to smarkiai išaugo naftos ir gamtinių dujų kainos ir buvo uždarytas strategiškai svarbus Hormūzo sąsiauris.

Hormūzo sąsiauris, esantis tarp Persijos įlankos ir Omano įlankos, yra siauras laivybos koridorius, iš esmės kontroliuojamas Irano. Jis laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetinių „butelio kaklelių“ naftos ir SGD srautams, įskaitant krovinius iš Kataro.

Tačiau artimiausiu metu katariškos SGD Europos uostų nepasieks. Valstybinė įmonė „QatarEnergy“ pirmadienį pranešė visiškai sustabdžiusi SGD gamybą po Irano atakų prieš bendrovės gamybos objektus Ras Lafone ir Mesaiede.

„Tęsdami priklausomybės nuo rusiškų dujų mažinimą, dar labiau didinsime savo partnerystės su Azerbaidžanu svarbą. Tai duos naudos tiek Europos energetiniam saugumui, tiek Azerbaidžano ekonomikai“, – sakė Jørgensenas Baku vykusio aukšto lygio energetikos susitikimo paraštėse.

JAV ir Norvegija – pagrindiniai tiekėjai

Antradienį Europos Komisijos atstovas atmetė mintį apie tiekimo krizę. Jis pabrėžė Jungtines Valstijas ir Norvegiją kaip patikimus kuro tiekimo partnerius ir pripažino, kad pagrindinis rūpestis šiuo metu – kainų stabilumas.

„Kpler Insight“ duomenimis, iki vasario 26 dienos JAV SGD sudarė 56 % viso ES SGD importo, o Norvegijos tiekimai – 4 %.

„Jeigu situacija pasikeis, iš naujo viską įvertinsime. Kol kas niekas nerodo, kad yra problema. Turime labai diversifikuotą, globalią, o ne vien europinę tiekimo grandinę. Kainos tikrai kelia nerimą, bet ne dujų prieinamumas“, – sakė Komisijos atstovas.

Pasak „Kpler Insight“ vyresniojo SGD ir gamtinių dujų analitiko Charleso Costerousse’o, šiuo metu ES dujų saugyklos užpildytos maždaug 30 %, palyginti su 38 % tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Dar prieš paaštrėjant krizei Artimuosiuose Rytuose analitikas prognozavo, kad dėl papildomų tiekimų, daugiausia iš JAV, iki lapkričio 1 dienos saugyklų užpildymas galėtų siekti apie 89 %.

„Šiuo metu šį skaičių peržiūrime savo mėnesinėje SGD ataskaitoje, tad per kelias artimiausias dienas jis gali keistis. Jeigu SGD tiekimo sutrikimai užsitęstų, prognozuojamas lygis galėtų šiek tiek sumažėti, tačiau dar vertiname tikslų poveikį“, – teigė Costerousse’as.

Didžiausi katariškų SGD importuotojai

Costerousse’as pabrėžė, kad azijos šalys – Pakistanas, Bangladešas ir Indija – daug labiau nei Europos valstybės priklausomos nuo SGD tiekimo iš Kataro, todėl yra ir labiau pažeidžiamos galimų sutrikimų.

„ES valstybės, labiausiai jautrios galimiems Kataro tiekimo sumažėjimams, yra Italija, Lenkija ir Belgija. 2025 metais atitinkamai 30 %, 17 % ir 8 % jų SGD importo sudarė būtent kroviniai iš Kataro“, – aiškino Costerousse’as.

Jo teigimu, šiuo metu ES nekyla tiesioginė SGD trūkumo grėsmė – iki šiol nefiksuota atitrauktų ar nukreiptų krovinių. Vis dėlto analitikas pridūrė, kad Azijos šalys tikėtina skubiai sieks pritraukti daugiau SGD krovinių iš Atlanto regiono. Tai gali dar labiau padidinti kainų skirtumą tarp Azijos ir Europos rinkų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Briuselis siekia ženkliai sumažinti priklausomybę nuo rusiškos energetikos, keisdamas rusiškas dujotiekio dujas alternatyviais vamzdyniniais tiekimais ir pasaulinėmis SGD siuntomis.

Azerbaidžanas, su Europa sujungtas Pietinio dujų koridoriaus, įsitvirtino kaip patikimas, ne iš Rusijos dujas tiekiantis partneris ir tapo svarbia ES diversifikacijos strategijos dalimi – 2025 metais dujos iš Azerbaidžano sudarė 4 % viso ES dujų importo, rodo ES duomenys.

Tais pačiais metais Baku ES šalims patiekė 12,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – tai 53,8 % daugiau nei 2021 metais.

Vis dėlto sprendimas glaudžiau bendradarbiauti su Azerbaidžanu gali sulaukti kritikos dėl žmogaus teisių padėties ir regioninių įtampų Pietų Kaukaze.

Kita vertus, kiti politikos formuotojai ir ekspertai gali teigti, kad dabartinės tiekimo sutrikimų ir geopolitinės rizikos sąlygos pateisina papildomų azerbaidžanietiškų dujų užsitikrinimą, taip pabrėžiant, kad ES išlieka pasiryžusi mažinti priklausomybę nuo rusiškos energetikos.

„Didžiausias žadintuvas“

Energetikos ekonomikos ir finansinės analizės instituto (IEEFA Europe) vyresnioji analitikė Ana Maria Jaller-Makarewicz teigė, kad Europą užtemdžiusi naujoji energetikos krizė yra „didžiausias žadintuvas elektrifikacijai nuo pat plataus masto invazijos į Ukrainą“.

„Dar kartą matome, kad Europos energetinis saugumas yra pažeidžiamas tiekimo sutrikimų, importo priklausomybės, kainų svyravimų ir rinkos neapibrėžtumo. O juk sprendimą jau radome: pagrindas mažinti priklausomybę nuo dujų ir energijos importo yra dujų vartojimo pakeitimas atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energijos vartojimo efektyvumu“, – pabrėžė Jaller-Makarewicz.

Oksfordo universiteto energetikos ir klimato politikos profesorius Janas Rosenow teigė, kad šios naujos energetikos krizės laikas „negalėtų būti įdomesnis“, turint omenyje neseniai Italijos ir kitų šalių išsakytus raginimus atsisakyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos – pagrindinės klimatą saugančios politikos priemonės, kuri nukreipia iškastinio kuro taršos kaštus į investicijas į švarias technologijas.

„Vos praėjusią savaitę matėme, kaip Vokietijos vyriausybė atsisakė šildymo įstatymo, kuris skatino šilumos siurblių diegimą. Galėčiau išvardyti ir daugiau neseniai panaikintų ar susilpnintų politikos priemonių, atsiradusių po „RepowerEU“ plano ir 2022 metų energetikos krizės. Ir dabar staiga vėl atsiduriame labai panašioje situacijoje. Bus itin įdomu stebėti, ar ši padėtis nesukels atvirkštinės reakcijos ir nepaskatins grįžti prie anksčiau numatytų priemonių“, – sakė Rosenow.

Europos Komisija trečiadienį surengs techninį susitikimą su naftos ir dujų ekspertais kaip savo nuolatinio situacijos stebėsenos proceso dalį.