Ekonomika atsidūrė ant ribos: Izraelis mažina augimo prognozes, bet tikisi staigaus atsigavimo
Izraelio ekonomikai dėl Artimųjų Rytų konflikto gresia reikšmingas augimo sulėtėjimas, tačiau šalies centrinio banko vadovas tikisi, kad greitas karo veiksmų užbaigimas Libane ir Irane galėtų sušvelninti šį smūgį.
Izraelio banko vadovas Amiras Yaronas ketvirtadienį, Vašingtone vykstančiame TVF ir Pasaulio banko pavasario susitikime, kalbėdamasis su CNBC žurnaliste Karen Tso pripažino, kad dėl konflikto trukmės išlieka „didelis neapibrėžtumas“, nors pastaruoju metu pasirodė ženklų, jog sprendimas gali būti pasiekiamas.
Ketvirtadienį Izraelis ir Libanas po derybų Vašingtone sutarė dėl skubių 10 dienų paliaubų.
Dėl karo veiksmų Izraelis sumažino 2026 metų ekonomikos augimo prognozę nuo 5,2 proc. iki 3,8 proc.
Vis dėlto A. Yaronas, kalbėjęs dar prieš JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbiant apie laikinąsias paliaubas, mano, kad konfliktams pasibaigus augimas 2027 metais galėtų atsitiesti iki 5,5 proc.
„Tai – darbinė prielaida“, – teigė jis.
Deeskalacija ir rizikos
Anot A. Yarono, karo veiksmų mažėjimas sumažintų geopolitinę riziką Izraelyje bei Persijos įlankos valstybėse ir prisidėtų prie spartesnio augimo.
Tačiau jis neatmetė ir scenarijaus, kad konfliktas gali užsitęsti gerokai ilgiau – tai, pasak jo, neigiamai paveiktų augimo ir infliacijos lūkesčius.
Jis pažymėjo, kad rinkos, ypač Izraelyje, jau vertina situaciją kaip pastebimai pagerėjusią. Tai, jo teigimu, rodo kylanti Izraelio akcijų rinka, stiprėjantis šekelis ir penkerių metų kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių rodikliai, grįžę į lygį, buvusį prieš karo kampaniją.
Kita vertus, bet koks konflikto eskalavimas, jo žodžiais, „akivaizdžiai dar labiau sumažintų augimą“, palyginti su dabartinėmis prognozėmis.
Penktadienio rytą naftos kainos smuko po Izraelio ir Libano paliaubų susitarimo, o D. Trumpas pakartojo teiginį, kad ir karo Irane pabaiga gali būti netoli.
A. Yaronas sakė, kad infliacija 2026 metais ir 2027-aisiais turėtų laikytis žemų 2 proc. lygių zonoje, tačiau pabrėžė, jog centriniam bankui prognozuoti sudėtinga dėl besitęsiančio neapibrėžtumo.
Ekonomikos atsparumas
Nepaisant iššūkių, Izraelio banko vadovas teigė, kad nuo 2023 metų spalio 7-osios atakų šalis iš esmės gyvena karo režimu, tačiau ekonomika parodė „atsparumą“, „dinamiką“ ir „vikrumą“, sugebėdama normalizuoti tai, kas įprastomis sąlygomis būtų laikoma nenormalia situacija.
Jis išskyrė gynybos ir technologijų sektorius: pasak A. Yarono, pagrindinės gynybos įmonės jau dabar susiduria su milžiniškais užsakymų kiekiais, o paklausa auga dėl tokių sprendimų kaip „Geležinis kupolas“ ir kitų aukštųjų technologijų produktų.
„Akivaizdu, kad gynybos išlaidos visame pasaulyje laikui bėgant didės“, – sakė jis, pridurdamas, kad šis sektorius Izraelyje šiuo metu „laikosi labai gerai“.
Paskutiniame posėdyje Izraelio centrinis bankas palūkanų normų nekeičė. A. Yaronas nurodė, kad buvo pasiųstas signalas apie galimą vieną ar du palūkanų mažinimus iki kitų metų pirmojo ketvirčio – su prielaida, kad karas bus pasibaigęs, naftos kainos mažės, o karo rezervistai grįš į darbo rinką ir sumažins darbo jėgos trūkumą.
„To pakaktų, kad infliacija 2026 metų pabaigoje ir 2027-aisiais išliktų žemuose 2 proc. lygiuose, o tai leistų atlikti vieną ar du mažinimus“, – teigė jis. „Žinoma, neapibrėžtumas yra milžiniškas. Tai nėra pažadas.“
