Verslo bankas „OP Corporate Bank“ nekeičia ankstesnių prognozių ir tikisi, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2026 m. augs 3 proc. Tuo metu metinė infliacija, kaip skelbia bankas, sieks 3,1 proc. – 0,1 proc. punkto daugiau nei praėjusį gruodį prognozuoti 3 proc.
„Praėjusiais metais augimas buvo gana geras, o bendra (ekonomikos – ELTA) padėtis yra gana stipri. Prognozuojame, kad BVP augimo tempas bus geras ir šiais metais“, – ekonomikos apžvalgoje teigė „OP Financial Group“ vyresnysis ekonomistas Joona Widgren.
Anot jo, ekonomikos augimas labiausiai bus susijęs su vartojimo augimu, kurį paskatins ne tik antrosios pensijų pakopos reforma, bet ir bendra gerėjanti Lietuvos namų ūkių finansinė padėtis.
2027 m. ekonomikos augimo prognozė padidinta iki 2,8 proc., palyginti su 2,5 proc., skelbtais praėjusių metų gruodį. Tuo metu kitų metų infliacijos prognozę bankas mažina nuo 3 proc. iki 2,5 proc.
„Tikimės, kad infliacija palaipsniui mažės ir 2027 m. bus pasiektas beveik 2 proc. tikslinis lygis“, – sakė J. Widgren.
Tiesa, jis pabrėžia, kad kilęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali didinti infliaciją, tačiau, anot ekonomisto, tai priklausys nuo šių neramumų trukmės.
„Šiuo metu yra beveik neįmanoma prognozuoti, kaip situacija Artimuosiuose Rytuose paveiks infliaciją arba bendrai ekonomiką, nes nežinome, kiek tai tęsis“, – teigė jis.
J. Widgren teigimu, praėjusių metų paskutinį ketvirtį Lietuvos ir Latvijos ekonomikos rodikliai rodė teigiamas tendencijas. Latvijoje, anot jo, sparčiai augo gamybos sektorius, daręs įtaką prognozes viršijančiam ekonomikos augimui.
Tuo metu Lietuvoje, pasak jo, ekonomikos augimui didžiausią įtaką 2025 m. paskutinį ketvirtį darė paslaugų sektorius.
„Paslaugų sektorius buvo gana stiprus metų pabaigoje. Tuo metu gamybos sektorius, kuris šiek tiek skatino Lietuvos ekonomiką, praėjusių metų antroje pusėje pradėjo stabilizuotis, tačiau, žinoma, vis dar teigiamai prisidėjo prie Lietuvos augimo“, – teigė ekonomistas.
Be to, jis teigia, kad šalies eksportas turėtų išlaikyti aukštą poziciją. Pasak ekonomisto, Lietuvos eksportuotojai dėl pasikeitusių JAV muitų tarifų didesnio poveikio nepajus.
„Nedidelį teigiamą postūmį šiemet gali pajusti Lietuvos gamybos sektorius dėl JAV pasikeitusių muitų tarifų. Kinijai taikomi tarifai sumažėjo, dėl to Kinijos gamintojai didesnę savo prekių eksporto dalį gali nukreipti į Jungtines Valstijas, o ne į Europą. Tai galėtų pagerinti Lietuvos ir visos Europos pramonės įmonių konkurencinę padėtį jų vidaus rinkose“, – sako J. Widgren.
Gerėjanti situacija visose Baltijos šalyse
„OP Corporate Bank“ bankas prognozuoja, jog Estijos BVP šiemet turėtų augti 3,2 proc., o kitąmet – 2,8 proc. Praėjusiais metais Estijos BVP didėjo 0,6 proc.
„Estijos ekonomikos augimas nebuvo toks stiprus kaip Latvijos ar Lietuvos, tačiau praėjusiais metais vis dėlto pradėjome matyti tam tikrus atsigavimo požymius. (…) Po kelerių metų neigiamo BVP augimo, praėjusiais metais Estijos ekonomika taip pat pradėjo augti“, – aiškino J. Widgren.
Tuo metu infliacija Estijoje turėtų sumažėti iki 3 proc. šiemet ir 2,5 proc. kitąmet, kai 2025 m. ji siekė 4,8 proc.
Latvijoje situacija taip pat gerėja – šiemet prognozuojamas 2,8 proc. ekonomikos augimas, o kitąmet – 3 proc. Tuo metu pernai šalies BVP augo 2,1 proc.
Prognozuojama, jog infliacija Latvijoje ir kitąmet sieks 3 proc. ir bus kiek žemesnė nei pernai, kai siekė 3,3 proc.
Anot ekonomisto, visose Baltijos šalyse auga pirkimo galia. Be to, jo teigimu, valstybių ekonomikos augimui šiemet ir kitąmet teigiamą įtaką darys augantis vartojimas.
„OP Corporate Bank“ skelbia, jog praėjusiais metais Lietuvos gyventojai vartojimui išleido apie 11,6 mlrd. eurų – yra 6 mlrd. eurų arba 207 proc.daugiau nei 2010 m.
Per 15 metų vartojimo išlaidos vienam gyventojui padidėjo vidutiniškai nuo 1 782 iki 4 004 eurų per metus.
„Gyventojų finansinė padėtis sustiprėjo dėl sparčiai augusių atlyginimų, o tai skatina verslo investicijas. Augantis vartojimas leidžia įmonėms planuoti plėtrą, investuoti į gamybos pajėgumus bei modernizuoti prekybos ir klientų aptarnavimo infrastruktūrą“, – sako „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė Leda Iržikevičienė.
Nedarbo lygis, pasak J. Widgren, išliko gana stabilus visose valstybėse. Tiesa, jis pažymi, jog stebint spartesnį ekonomikos augimą Estijoje nedarbo lygis šioje šalyje gali mažėti.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.