Europos siekis tapti dirbtinio intelekto lydere susiduria su labai žemiškais ribotumais – elektros tinklų pajėgumu, vandens stygiumi ir augančiu gyventojų nepasitenkinimu.

Europos Komisija gegužę ketina pristatyti planą per artimiausius septynerius metus bent tris kartus padidinti Europos Sąjungos duomenų centrų pajėgumus. Taip Briuselis nori mažinti atsilikimą nuo JAV ir Kinijos dirbtinio intelekto srityje, o tam reikalinga spartesnė debesų kompiuterijos plėtra.

Vis dėlto, kaip duomenų centrų statybos jau sukėlė visuomenės pasipriešinimą JAV dėl didelio energijos ir vandens vartojimo, panašūs iššūkiai ryškėja ir Europoje. Iš anksto su strategija susijusiuose Europos Komisijos dokumentų projektuose nurodoma, kad nemaža dalis duomenų centrų jau dabar pasižymi prastu energijos ir vandens naudojimo efektyvumu, o įvairiose šalyse kuriasi vietos iniciatyvos, protestuojančios prieš plėtros poveikį aplinkai ir bendruomenėms.

Ši situacija atskleidžia įtampą ES technologinėse ambicijose: norima pasivyti pasaulinius konkurentus dirbtinio intelekto srityje, tačiau tam reikalinga fizinė infrastruktūra – dideli, daug elektros reikalaujantys duomenų centrai – vis dažniau atsiremia į resursų ribas.

„Kiekvieną kartą, kai sumirksime, atsiranda dar vienas duomenų centras“, – teigė Ispanijos kampanijos grupės „Tu Nube Seca Mi Río“ atstovė Aurora Gómez. Jos teigimu, Aragono regionas, vienas sausiausių Europoje, virsta savotiška „aukojama zona“, kuri prisiima aplinkos ir ekonomines sąnaudas, kad kiti galėtų naudotis technologine pažanga.

Problemas įžvelgia ir pati pramonė. Europos duomenų centrų asociacijos, vienijančios operatorius, generalinis sekretorius Michaelis Wintersonas sako, kad Europos elektros tinklai yra gerai suprojektuoti, tačiau ne tokiai didžiulei apkrovai. Jo vertinimu, „Europos skaitmeninės smegenys yra maždaug perpus mažesnės nei Amerikos ir Kinijos“.

Šiuo metu Europoje veikia daugiau nei 3000 duomenų centrų – tai antras didžiausias regioninis telkinys pasaulyje po JAV. Daugiausia jų sutelkta Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Airijoje. Tačiau vis sparčiau auga ir alternatyvūs „karštieji taškai“ – Šiaurės šalys, kur palankesnė vėsesnė temperatūra, bei Pietų Europa, kur dažnai lengviau rasti žemės sklypų.

Naujasis teisės aktas, numatomas pavadinimu „Cloud and AI Development Act“, taip pat turėtų būti pristatytas gegužę. Europos Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier yra teigęs, kad dokumentu bus siekiama bent trigubai padidinti ES duomenų centrų pajėgumus per 5–7 metus. Tam planuojama mažinti plėtros kliūtis – greitinti leidimų išdavimą, gerinti prieigą prie energijos, finansavimo ir skatinti tvarius duomenų centrų sprendimus.

Duomenų centrai, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2024 metais sunaudojo apie 1,5 proc. pasaulio elektros. Prognozuojama, kad iki 2030 metų ši dalis gali padvigubėti ir pasiekti lygį, prilygstantį Japonijos elektros suvartojimui.

Europos Komisijos strategijos projekte perspėjama, kad jei plėtra nebus aktyviai valdoma, ji gali pakenkti tiekimo saugumui, didinti tinklų perkrovą ir kelti elektros kainas. Ypač turint omenyje, kad duomenų centrai gali „perpirkti“ energiją iš kitų vartotojų.

Su strategija siejami duomenys rodo ir kitą problemą: maždaug pusė Europos duomenų centrų neatitinka svarbaus energijos efektyvumo rodiklio, todėl reikšminga dalis elektros prarandama aušinimui ir infrastruktūrai, o ne skaičiavimams. Maždaug kas penktas duomenų centras, vertinama, pagal šiuolaikinius standartus veikia itin neefektyviai.

Airijoje 2024 metais duomenų centrai sunaudojo daugiau elektros nei šalies miestų namų ūkiai – tai aiškus signalas, kaip sparčiai poreikis krypsta į skaitmeninę infrastruktūrą. Airijos Aplinkos ministerija tuomet pripažino, kad ne visa paklausa duomenų centrų plėtrai artimiausiu laikotarpiu gali būti tvariai patenkinta. Gruodį šalis pakeitė požiūrį ir vietoje draudimo prijungti naujus duomenų centrus prie tinklo Dublino apylinkėse pasirinko naują režimą, numatantį pramonės garantijas, pavyzdžiui, energijos gamybą vietoje.

Duomenų centrų operatoriai tvirtina, kad didžiausia kliūtis naujai statybai yra prieiga prie elektros, tačiau, jų nuomone, problemos sprendimas nėra paprasčiausiai visas išlaidas perkelti pramonei.

„Mes esame matomi, į mus lengva parodyti pirštu, bet tai nėra tikroji problema. Tikroji problema ta, kad į elektros tinklus masiškai per mažai investuojama“, – sakė M. Wintersonas. Jis taip pat pabrėžia, kad įspūdis, esą duomenų centrai „užlies“ Europą, yra klaidinantis: kalbama apie maždaug penkis ar šešis tūkstančius pastatų – tai, jo teigimu, labai mažai, palyginti su dešimtimis milijonų būstų, kuriuos Europa planuoja statyti.

Visuomenės požiūrį rodo ir apklausos. Kampanijos grupės „Beyond Fossil Fuels“ 2025 metų spalį atliktas tyrimas penkiose Europos šalyse atskleidė, kad maždaug trys iš keturių respondentų mano, jog nauji duomenų centrai turėtų būti statomi tik tada, jei jų veikimą užtikrina atsinaujinanti energija. Taip pat raginama, kad vyriausybės nustatytų aiškias taisykles, kaip skirstomi elektros pajėgumai.

Tačiau spaudimą didina ne tik elektra. Duomenų centrams reikalingas ir vanduo, naudojamas serverių aušinimui. Europoje, ypač regionuose, kuriuose jau juntama vandens stoka, įtampa tampa ypač aštri.

„Aragone per mažiau nei trejus metus patvirtinti 24 hiper-masto duomenų centrai“, – sakė A. Gómez. Pasak jos, tuo pat metu regiono valdžia buvo priversta skirti paramą ūkininkams, nes sausra tokia stipri, kad nyksta pasėliai.

Maždaug už tūkstančio kilometrų, šiaurinėje Italijoje, vietos gyventojai taip pat priešinasi planams plėsti duomenų centrų tinklą. Judėjimo „Sentinelle del territorio“ atstovas Giovanni Zuntini teigė, kad Lombardija jau dabar pasižymi didžiausiu dirvožemio „sunaudojimu“ ir užsandarinimu Italijoje. Jo kolektyvas kritikuoja projektą, planuojamą mažiau nei už kilometro nuo jau veikiančio „Microsoft“ duomenų centro. Anot jo, tokia plėtra visam laikui paverstų žemės ūkio paskirties žemę specializuota technologine infrastruktūra, o tai reiškia negrįžtamą dirvožemio užsandarinimą, kraštovaizdžio pokyčius ir ekologinių jungčių suskaidymą.

Matant ryškėjančius resursų ribotumus, dalis pramonės atstovų svarsto net ir itin radikalius sprendimus. Tarp jų – idėja duomenų centrus perkelti į kosmosą, siekiant apeiti Žemėje didėjančius apribojimus. Vis dėlto ekspertai abejoja tokios koncepcijos realistiškumu. M. Wintersono teigimu, megavato galios duomenų centras su saulės baterijomis būtų maždaug dešimt kartų didesnis už Tarptautinę kosminę stotį ir vien tam, kad išliktų orbitoje, per mėnesį sunaudotų apie 10 000 kilogramų kuro.

Rengdama ambicingą planą duomenų centrų plėtrai, Europos Komisija neišvengiamai turės spręsti, kaip didinti infrastruktūrą neperžengiant elektros ir vandens ribų bei neprarandant visuomenės pasitikėjimo.

„Niekas neneigia, kad duomenų centrai yra strategiškai svarbūs skaitmeniniam suverenitetui ir ekonomikos augimui“, – sakė G. Zuntini. Tačiau, jo žodžiais, kai vietos aplinkosaugos klausimai laikomi antraeiliais trukdžiais, o ne esminiais planavimo kriterijais, pasitikėjimas nyksta.