Atlikta nauja analizė rodo, kad, jei dujų kainos ir toliau išliks aukštos, Europa iki metų pabaigos galėtų sutaupyti iki 67,5 mlrd. eurų vien dėl saulės energijos naudojimo. Saulės energetika, anot ekspertų, tampa svarbiu skydu nuo paralyžiuojančių iškastinio kuro importo sąnaudų, ypač geopolitinėms įtampoms keliant naftos ir dujų kainas.

Skelbiama, kad „Brent“ naftos kaina, laikoma pasauliniu etalonu, nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios pakilo daugiau nei 50 proc. ir kovo 31 d. pasiekė 107 eurus už barelį. Tuo pat metu Nyderlanduose fiksuojamas TTF gamtinių dujų kainų rodiklis šoktelėjo maždaug 70 proc. Tai reikštų, kad 2026 m. kovas Europoje gali baigtis didžiausiu mėnesiniu dujų kainų augimu nuo 2021 m. rugsėjo. Dalis šio šuolio siejama su Ormūzo sąsiaurio uždarymu – per jį įprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos atsargų.

Organizacijos „SolarPower Europe“ atlikta analizė atskleidžia, kad saulės energijos gamyba nuo kovo 1 d. Europai leido sutaupyti daugiau nei 100 mln. eurų per dieną. Tai virto bendromis sutaupytomis išlaidomis, viršijančiomis 3 mlrd. eurų. Vertinama, kad, dujų kainoms išliekant aukštoms, 2026 m. bendras sutaupymas galėtų siekti net 67,5 mlrd. eurų.

Ataskaitos autoriai teigia, kad saulės energija jau dabar suteikia reikšmingą „buferį“, saugantį nuo energetinio šoko, kurį gali sustiprinti karas. Vien per pirmąsias 20 kovo dienų analizė, paremta „Rystad Energy“ dujų kainų duomenimis, parodė, jog saulės generacija Europos Sąjungai padėjo sutaupyti 2 mlrd. eurų, kuriuos kitu atveju tektų išleisti iškastinio kuro importui.

Analitikų vertinimu, saulės energija beveik trečdaliu sumažino bendrą Europos Sąjungos energijos poreikio patenkinimo kainą. Vis dėlto pažymima, kad pirmą kartą per dešimtmetį ES saulės energetikos rinka pradeda trauktis.

Akcentuojama, kad vyriausybėms svarbu kurti lankstesnius elektros tinklus, didinti energijos kaupimo pajėgumus ir spartinti ekonomikos elektrifikaciją.

Kai kurios Europos valstybės dar iki karo su Iranu jau buvo parodžiusios, kokią naudą suteikia energetikos sistemos pertvarka, orientuota į žaliąsias technologijas.

Nuo 2019 m. Ispanija padvigubino vėjo ir saulės energijos pajėgumus, į savo energetikos balansą įtraukdama daugiau nei 40 GW. Palyginimui, 1 GW galios elektrinė per metus galėtų aprūpinti maždaug 876 tūkst. namų ūkių, jei vienas jų vidutiniškai sunaudotų apie 10 tūkst. kWh elektros per metus.

Europos elektros rinkose dažniausiai didmeninę valandinę kainą nulemia brangiausias gamintojas, reikalingas paklausai patenkinti – paprastai tai būna iškastinį kurą naudojančios elektrinės. Tačiau augant pigesnių technologijų, tokių kaip vėjas ir saulė, gamybai, jos vis dažniau išstumia dujas ir anglį, todėl iškastinis kuras rečiau tampa kainą lemiančiu veiksniu.

2025 m. pirmą kartą ES istorijoje vėjo ir saulės energija pagamino daugiau elektros nei iškastinis kuras. Ekspertai tai pavadino svarbiu lūžio tašku pereinant prie švarios energijos. Ataskaita, parengta „Ember“, parodė, kad vėjo ir saulės energija sudarė rekordinę 30 proc. ES elektros gamybos dalį ir tik 1 proc. punktu aplenkė iškastinį kurą.

2024 m. daugiausia žaliosios energijos naudojo Austrija – net 90 proc. Šio rodiklio pagrindas buvo 16 hidroelektrinių.

Antroje vietoje liko Švedija su 88 proc., daugiausia besiremianti vėjo ir vandens energija. Trečioje vietoje atsidūrė Danija, kur 80 proc. energijos pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių.

Toliau rikiavosi Gruzija (68,4 proc.), Portugalija (65,8 proc.), Ispanija (69,7 proc.) ir Kroatija (58 proc.). Paskutinėje vietoje atsidūrė Malta – atsinaujinančių išteklių dalis čia siekė vos 10,7 proc.