Energetikos revoliucija Europoje: naujas tikslas gali smogti iškastiniam kurui

Didžiųjų Europos investuotojų, bendrovių ir sparčiai augančių startuolių koalicija paragino ES lyderius iškelti aiškų tikslą: iki 2040 metais elektra turėtų sudaryti bent 50 proc. galutinio energijos vartojimo. Iniciatyvos autoriai tai vadina siekiu paversti Europą pirmuoju elektrožemynu, kuriame daugiau ekonomikos veiklų remiasi vietoje pagaminama švaria elektra.

Atvirą laišką politikams koordinavo „Norrsken“ organizacijų grupė, o tarp jį palaikančių vardų minima Corporate Leaders Group Europe ir tokios bendrovės kaip „H&M“, „Oatly“ bei „Einride“. Pasirašiusieji teigia, kad pagrindinis tikslas yra mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsisaugoti nuo staigių kainų šuolių.

Energetikos šokai verčia skubėti

Iniciatyvos šalininkai argumentuoja, kad nuo 2022 metų Europa patyrė kelis iš eilės energijos kainų sukrėtimus, kuriuos kurstė geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių trikdžiai. Kiekvienas toks šokas greitai persiduoda į pramonės sąnaudas, vartotojų sąskaitas, infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius.

Laiške pabrėžiama, kad didelė dalis Europos energijos sistemos vis dar priklauso nuo importuojamų išteklių, todėl regionas išlieka pažeidžiamas. Pasirašiusieji siūlo sprendimą sieti su vietine elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, energijos kaupimu ir tinklų plėtra.

Ką reikštų 50 proc. elektrifikacija

Šiandien elektra sudaro maždaug ketvirtadalį galutinio energijos vartojimo, todėl 50 proc. riba reikštų spartų šuolį per penkiolika metų. Praktikoje tai apimtų transporto elektrifikaciją, šilumos siurblių ir elektrinių katilų plėtrą pastatuose, taip pat pramonės procesų elektrinimą ten, kur tai įmanoma.

Koalicija teigia, kad technologiškai didelė dalis ekonomikos jau dabar gali būti elektrifikuota, o didžiausi stabdžiai dažniau yra ne technologiniai, o politiniai ir reguliaciniai. Tarp dažniausių problemų įvardijami ilgi leidimų derinimo terminai, skirtingos taisyklės valstybėse ir nepakankamas investicijų tempas į perdavimo bei skirstymo tinklus.

„Kiekviena krizė primena neveikimo kainą, ir ji tik didėja“, – sakė vienas iniciatyvos atstovų, kalbėdamas apie priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių.

Kodėl tema aštrėja dabar?

Pasirašiusieji pabrėžia, kad keitėsi ekonomika: daugelyje rinkų nauji saulės ir vėjo projektai tapo konkurencingi be iškastinio kuro, o kai kuriais atvejais ir pigesni už tradicinius sprendimus. Tai leidžia teigti, kad perėjimas prie švarios elektros vis dažniau yra ne vien klimato politika, bet ir sąnaudų mažinimo bei saugumo klausimas.

Dar vienas akcentas yra konkurencingumas. Augant duomenų centrų, debesijos ir DI sprendimų poreikiui, elektros kaina ir prieinamumas tampa lemiamu veiksniu, kur bus kuriami nauji pajėgumai ir investicijos. Jei elektra Europoje išliks brangesnė nei pagrindinių konkurentų rinkose, tai gali tapti ilgalaikiu pramonės ir inovacijų stabdžiu.

Politikos sprendimai gali nulemti tempą

Koalicija ragina ES nustatyti vieną aiškų orientyrą, kuris suteiktų daugiau prognozuojamumo investuotojams ir pramonei. Tikslas, jų teigimu, turėtų eiti kartu su greitesnėmis leidimų procedūromis, tinklų modernizacija, tarpvalstybinių jungčių stiprinimu ir energijos kaupimo sprendimų diegimu.

Tuo pat metu pripažįstama, kad kai kuriuose regionuose atsinaujinančios energetikos projektai susiduria su saugumo, planavimo ir visuomenės priimtinumo klausimais. Tai reiškia, kad 2040 metų 50 proc. elektrifikacijos tikslas priklausys ne tik nuo investicijų, bet ir nuo politinės valios suderinti energetikos, pramonės ir saugumo prioritetus.