ES 20-asis sankcijų paketas: dar 20 Rusijos bankų atkirsti nuo atsiskaitymų eurais ir SWIFT
Europos Sąjunga įsigaliojus 20-ajam sankcijų paketui išplėtė finansinius ribojimus Rusijai: dar 20 Rusijos kredito įstaigų neteko galimybės vykdyti atsiskaitymus eurais ir dirbti su įmonėmis visoje Bendrijoje. Briuselis pabrėžia, kad tikslas yra siaurinti Kremliaus galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą ir apsunkinti tarptautinę prekybą.
Sankcijų paketą ketvirtadienį paskelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, o sprendimui kelią atvėrė Vengrijos ir Slovakijos atsitraukimas nuo anksčiau reikšto veto. Tai jau dvidešimtas ES sankcijų etapas nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais vasarį.
„Europa tvirtai laikosi, vieninga ir nepalaužiama remdama Ukrainą“, – sakė António Costa.
Naujos priemonės nukreiptos ir į sankcijų apėjimą: į sąrašą įtraukti keturi bankai iš Kirgizijos, Laoso ir Azerbaidžano. ES vertinimu, tokios finansų institucijos gali būti naudojamos tarpinėms schemoms, kurios padeda atsiskaityti už rusišką naftą ir dujas arba perkelti mokėjimus per trečiąsias šalis.
Sankcijos taip pat numato, kad ES įmonėms draudžiama vykdyti sandorius su Rusijos bendrovėmis, kurios aptarnauja ar keičia kriptoturtą. Tai siejama su pastangomis užkirsti kelią alternatyviems atsiskaitymo kanalams, galintiems pakeisti tradicinę bankų infrastruktūrą.
Smūgis mokėjimams ir tarptautinei prekybai
Į sankcijų sąrašą įtrauktiems bankams reikšmingai apribojamos tarptautinių atsiskaitymų galimybės, nes jiems tampa neprieinamos pagrindinės tarpbankinės komunikacijos priemonės, įskaitant SWIFT. Praktikoje tai reiškia lėtesnius, brangesnius ar visai neįmanomus mokėjimus už importą ir eksportą, ypač kai dalyvauja Europos partneriai.
Po šio sprendimo sankcionuotų Rusijos bankų skaičius išaugo iki 70. ES nuosekliai plečia finansinį spaudimą, nes bankų sektorius laikomas viena svarbiausių grandžių, leidžiančių palaikyti prekybos srautus ir valstybės pajamas.
Pirmą kartą pritaikytas antiapėjimo įrankis
ES taip pat riboja kai kurių aukštųjų technologijų prekių eksportą į Kirgiziją, remdamasi muitinės duomenimis, kurie, Briuselio vertinimu, rodo aiškius sankcijų apėjimo požymius. Tarp ribojamų prekių minimos metalo apdirbimo staklės ir radijo įranga, galinti turėti ir dvejopą, civilinę bei karinę, paskirtį.
ES pabrėžia, kad tai pirmas kartas, kai panaudojamas vadinamasis antiapėjimo instrumentas, skirtas mažinti riziką, jog sankcionuotos prekės į Rusiją patenka per trečiąsias valstybes. Kirgizijos valdžia viešai signalizavo apie ketinimus riboti dalį eksporto į Rusiją, o ES ir Kirgizija žada stebėti kitų jautrių prekių srautus.
Veto fonas ir energetikos klausimas
Šį sankcijų paketą Briuselis planavo pristatyti 2026 metų vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias plataus masto invazijos metines, tačiau procesą pristabdė Vengrijos ir Slovakijos nepritarimas. Abi šalys siejo poziciją su naftos tiekimo rizikomis dėl „Družba”naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tradiciškai keliauja į regioną.
Vėliau, atsinaujinus naftos srautams šiuo maršrutu ir pasikeitus politinėms aplinkybėms Vengrijoje, Budapeštas ir Bratislava atsitraukė nuo veto. ES institucijos savo ruožtu akcentuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Bendrija siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį.
