Europos šalims siūloma lanksčiau vertinti dujų saugyklų pildymo reikalavimus ir pradėti jas pildyti anksčiau, nes konfliktas Artimuosiuose Rytuose kelia pasaulines energijos kainas.
Europos energetikos komisaras Danas Jørgensenas laiške nacionaliniams energetikos ministrams ragino valstybes nares elgtis lankščiai pildant dujų atsargas, kad tai „padėtų sumažinti dujų paklausą tais laikotarpiais, kai pasiūla įtempta, ir sumažintų spaudimą dujų kainoms Europoje“.
Po to, kai vasario pabaigoje Jungtinės Valstijos ir Izraelis smogė taikiniams Teherane, kilęs konfliktas paskatino pasaulinių energijos kainų šuolį. Prie to prisidėjo Izraelio smūgiai dideliam Irano jūriniam dujų telkiniui ir faktinis Hormūzo sąsiaurio uždarymas – tai itin svarbi arterija, per kurią keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir gamtinių dujų prekybos dalis.
Laiške komisaras paragino ES šalis sumažinti dujų saugyklų pildymo tikslą iki 80 proc., t. y. 10 procentinių punktų mažiau nei įprastai.
Taip pat siūloma dujų įleidimą į saugyklas pradėti anksčiau, kad būtų išvengta „vasaros pabaigos skubos pildyti saugyklas“, kuri, pasak komisaro, darytų kainoms spaudimą kilti. Be to, jis pasiūlė terminą, iki kurio reikia pasiekti pildymo tikslus, pratęsti iki gruodžio – dviem mėnesiais vėliau nei įprasta.
Taip pat skaitykite:
Pasak D. Jørgenseno, tokios priemonės galimos pagal ES dujų saugyklų reglamentą, kuriame numatyta lankstumo galimybė sudėtingomis rinkos sąlygomis.
Šiuo metu ES reikalauja, kad valstybės narės iki žiemos dujų atsargas būtų padidinusios iki 90 proc. saugyklų pajėgumų. Šis reikalavimas buvo įvestas po Rusijos 2022 metų invazijos į Ukrainą. Tačiau šių metų šaltesnė nei vidutiniškai žiema atsargas išsekino – kovą jų vidurkis siekė mažiau nei 30 proc., o tai yra žemiausias lygis nuo 2022 metų.
Briuselyje didėja nerimas, kad konfliktas Irane, sutampantis su jau ir taip mažomis dujų atsargomis, gali paskatinti valstybes konkuruoti dėl mažėjančios pasaulinės energijos pasiūlos.
D. Jørgensenas teigė, kad ES dujų tiekimas išlieka „santykinai apsaugotas“, nes Bendrija tik „ribotai priklauso“ nuo dujų importo iš šio regiono. Vis dėlto, būdama „grynąja“ dujų importuotoja pasauliniu mastu, ES gali pajusti aukštų ir svyruojančių pasaulinių kainų poveikį, nes tai gali apsunkinti dujų įleidimą į saugyklas.
Komisaras taip pat pažymėjo, kad įvykiai Irane ir platesniame regione reikšmingai veikia pasaulines naftos ir dujų rinkas, o tai, jo teigimu, leidžia manyti, kad Kataro dujų gavybai gali prireikti daugiau laiko sugrįžti į ikikrizinius lygius.
Taip pat skaitykite:
Jis pabrėžė, kad rems šalis, norinčias pasinaudoti leidžiamu lankstumu, tačiau prieš įgyvendinant priemones siūlė jas aptarti su Europos Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis.
Europos Komisijos atstovas patvirtino, kad toks laiškas energetikos ministrams buvo išsiųstas.
Tekste taip pat minima, kad išpuolis Diego Garsijoje įvyko anksčiau, nei Jungtinė Karalystė patvirtino, jog Jungtinėms Valstijoms leidžiama naudotis jos bazėmis gynybinėms operacijoms prieš „raketų paleidimo vietas ir pajėgumus, naudojamus atakuoti laivus Hormūzo sąsiauryje“.
Pranešama, kad JAV viceprezidentas JD Vance balandį turėtų apsilankyti Budapešte, išreikšdamas paramą ministrui pirmininkui Orbánui.
Šveicarijos vyriausybė pareiškė nepatvirtinsianti jokių naujų licencijų karinės paskirties produkcijos eksportui į konflikte dalyvaujančias šalis, remdamasi Šveicarijos įsipareigojimu neutralitetui.
Taip pat skelbiama, kad Teheranas į Diego Garsiją – bendrą JAV ir Jungtinės Karalystės karinę bazę Indijos vandenyne – paleido dvi balistines raketas, tačiau bazės nepataikė.
