Praėjus 10 metų po teroristinių išpuolių Briuselyje, Europos Sąjunga sustiprino saugumo strategiją, tačiau atsiveria naujos grėsmės internete, teigia bloko kovos su terorizmu koordinatorius Bartjanas Wegteris.

Pasak jo, „Daesh“ (dar vadinama vadinamąja „Islamo valstybe“) keičia taktiką ir vis dažniau siekia radikalizuoti žmones, kurie jau gyvena ES, naudodamasi interneto aplinkomis, užuot organizavusi sudėtingas atakas iš už Sąjungos ribų.

„Jie apskaičiavo, kad daug efektyviau radikalizuoti žmones, kurie jau yra ES, per interneto aplinkas, nei rengti koordinuotas atakas iš už mūsų sienų. Ir jiems tai puikiai sekasi“, – prieš Briuselio išpuolių metinių minėjimą interviu teigė Bartjanas Wegteris.

2016 m. du „Daesh“ teroristai susisprogdino Briuselio oro uoste. Dar vienas sprogimas įvyko metro vagone Malbeko stotyje, Briuselio ES institucijų rajono pašonėje. Per šiuos išpuolius žuvo 32 žmonės, šimtai buvo sužeisti.

Atakos įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po Paryžiaus išpuolių, kai koncertų salėje, stadione, restoranuose ir baruose žuvo 130 žmonių. Anot B. Wegterio, šie įvykiai atskleidė spragas informacijos dalijimosi srityje laisvo judėjimo erdvėje: teroristai judėjo tarp valstybių, planavo vienoje šalyje, o įvykdė kitoje.

„Būtent ten buvo mūsų pažeidžiamumas“, – sakė B. Wegteris.

Šiandien smurtinis džihadizmas išlieka grėsme, o naujų didelio masto išpuolių visiškai atmesti neįmanoma. Vis dėlto, B. Wegterio teigimu, tokio scenarijaus tikimybė dabar yra „gerokai, gerokai mažesnė“ nei prieš dešimtmetį.

Po atakų ES koregavo saugumo strategiją, daugiau dėmesio skirdama prevencijai ir vadinamajam „saugumo refleksui“ visose politikos srityse. Taip pat stiprinamas policijos ir teisminis bendradarbiavimas per „Europol“ ir „Eurojust“, diegiamos duomenų bazės, įskaitant Šengeno informacinę sistemą, kad valstybės galėtų operatyviai perspėti viena kitą apie didelės rizikos asmenis. Be to, plėtojama atvykimo ir išvykimo registravimo sistema, skirta stebėti, kas įžengia į laisvo judėjimo erdvę ir kas ją palieka.

Vis dėlto pareigūnai fiksuoja naujo tipo grėsmę – palaipsniui daugėja bandymų surengti teroristinius išpuolius, kuriuos planuoja pavieniai asmenys. Didelė dalis tokios radikalizacijos, pasak B. Wegterio, vyksta internete, o į procesą vis dažniau įtraukiami jaunesni žmonės.

„Matėme atvejų, kai vaikams buvo 12 metų. Radikalizacijos procesas taip pat vyksta greičiau. Kartais kalbame apie savaites ar mėnesius“, – aiškino jis.

B. Wegterio teigimu, 2024 m. maždaug trečdalis sulaikytųjų, susijusių su galimomis terorizmo grėsmėmis, buvo 12–20 metų amžiaus. Prancūzija, jo žodžiais, 2023–2024 m. užfiksavo nepilnamečių radikalizacijos atvejų skaičiaus patrigubėjimą.

Koordinatorius pabrėžė, kad teisėsaugai ypač sudėtinga užkirsti kelią tokiems išpuoliams, kai įtariamieji daug laiko praleidžia internete, neturi teistumo, o planuodami ataką gali nesinaudoti registruotais ginklais.

Smurtinis džihadizmas nėra vienintelė grėsmė, kuri, pareigūnų vertinimu, auginama internete. B. Wegteris teigė matantis ryškėjantį smurtinių kraštutinių dešiniųjų naratyvą, o kiek mažesniu mastu – ir smurtinio kraštutinių kairiųjų ekstremizmo apraiškas.

Taip pat jis išskyrė vadinamąjį nihilistinį ekstremistinį smurtą – naują reiškinį, kuriame gali persipinti skirtingų ideologijų elementai arba siekis „nuversti sistemą“, tačiau iš esmės tai, pasak jo, dažnai yra nepilnamečių bandymas atrasti tapatybę per smurtą.

„Tai, ką matome internete, kartais būna taip siaubinga, kad net teisėsaugos pareigūnams reikia psichologinės pagalbos, kad galėtų su tuo susidurti“, – sakė B. Wegteris.

Jo teigimu, itin svarbu, kad teisėsauga turėtų galimybių gauti prieigą prie šifruotų duomenų ir informacijos apie tiriamus asmenis. B. Wegteris tai palygino su žingsniais, kurių ES ėmėsi prieš dešimtmetį stiprindama Šengeno erdvės saugumą.

„Jei norime išsaugoti gerus interneto dalykus, turime užtikrinti, kad turėsime ir tam tikrus pagrindinius mechanizmus, kurie padėtų apsaugoti ir patį internetą“, – sakė jis.