Vengrija blokuoja du Ukrainai skirtus paramos paketus, tarp jų – ir 90 mlrd. eurų paskolą, kuri karo niokojamai šaliai yra skubiai būtina.
Prancūzijos ir Čekijos išlaidų planai jų daliai iš 150 mlrd. eurų vertės Europos gynybos programos jau baigti rengti ir, kaip patvirtino su procesu susipažinę diplomatai, artimiausiu metu turėtų būti patvirtinti Europos Komisijos.
Tačiau, nors šie planai ir parengti, ginčas tarp Vengrijos ir Ukrainos dėl apgadinto naftotiekio kelia grėsmę paskolų schemos eigai ir gali sutrikdyti numatytą grafiką.
Diplomatų teigimu, tikimasi, kad šie klausimai bus nagrinėjami atskirai, nors Budapeštas derasi dėl paskolos ir tuo pat metu grasina veto teisės panaudojimu prieš du svarbius pagalbos Ukrainai paketus.
Europos Komisija vis dėlto nurodė, kad planai „vis dar vertinami“, o tai kelia neaiškumų, kada galėtų būti paskelbti oficialūs sprendimai.
Taip pat skaitykite:
Iš viso 19 valstybių narių kreipėsi dėl finansinės paramos pagal Saugumo užtikrinimo Europai (SAFE) finansinį instrumentą. Tik Čekija, Prancūzija ir Vengrija vis dar laukia Komisijos pritarimo.
Šešiolikai kitų planų Komisija jau pritarė dviem etapais, todėl kyla klausimų, ar ji sieks patvirtinti likusius tris planus kartu, ar skelbs sprendimus atskirai.
Šiuo metu Komisija ir Budapeštas yra aklavietėje dėl Vengrijos sprendimo vetuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai ir 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą. Pastarasis ginčas susijęs su energetikos nesutarimais tarp Vengrijos ir Ukrainos. Toks Budapešto žingsnis sukėlė didelį pasipiktinimą tarp Ukrainą remiančių valstybių, kurios kaltina Vengriją veto teisės „ginklavimu“.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, dalyvaujantis sudėtingoje rinkimų kampanijoje, kaltina Ukrainą stabdant rusiškos naftos tranzitą į Vengriją per „Družba“ naftotiekį, esą taip siekiama sukelti ekonominį nestabilumą prieš balandžio 12 d. vyksiančius rinkimus.
Neoficialiomis žiniomis, ES vykdomoji valdžia bando pasinaudoti SAFE plano patvirtinimu kaip svertu, siekdama, kad Budapeštas atsisakytų veto dėl sankcijų paketo, kurį tikėtasi priimti dar iki ketvirtųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, minėtų vasario 24-ąją.
Taip pat skaitykite:
Vienas su derybomis susijęs diplomatas ragino Komisiją nesieti šių trijų paketų tarpusavyje.
„Pagrindinis principas turėtų būti toks: jei planas yra parengtas įgyvendinti, Europos Komisija turėtų jį patvirtinti ir nelaukti kitų, dirbtinai jų nesujungdama į paketus“, – sakė jis.
Patvirtinus planus Komisijoje, ES ministrai turės keturias savaites antrajam ir galutiniam sprendimui priimti – šįkart kvalifikuota balsų dauguma.
Likę 16 planų, kurių bendra vertė viršija 112 mlrd. eurų, jau gavo abu reikalingus patvirtinimus ir netrukus turėtų pradėti gauti iki 15 % jiems numatytų lėšų, kad galėtų pradėti įsigyti reikalingą karinę įrangą.
Prancūzija ir Vengrija turėtų gauti po 16,2 mlrd. eurų, o Čekijai numatyta 2 mlrd. eurų.
SAFE yra Komisijos plano „Parengtis 2030“ dalis. Pagal šį planą iki dešimtmečio pabaigos siekiama į gynybą nukreipti iki 800 mlrd. eurų. Pagrindinis SAFE tikslas – paskatinti svarbiausių gynybos produktų įsigijimą.
Šie prioritetiniai produktai apima amuniciją ir raketas, artilerijos sistemas, dronus ir kovos su dronais priemones, oro ir raketų gynybos sistemas, kritinės infrastruktūros apsaugos priemones, kosminių pajėgumų apsaugą, kibernetinio saugumo sprendimus, dirbtinio intelekto technologijas ir elektroninio karo sistemas.
Vienas esminių schemos kriterijų – įsigyjama įranga turi būti pagaminta Europoje: ne daugiau kaip 35 % komponentų vertės gali būti kilę iš už ES, EEE–EFTA ar Ukrainos ribų.
Schema ypač naudinga toms valstybėms narėms, kurių kredito reitingas žemesnis nei Komisijos. Tokiu atveju jos gali skolintis už gerokai palankesnes palūkanų normas.
