Europos Sąjungos komisaras Joergensenas teigia, kad per 30 konflikto dienų Bendrijos išlaidos iškastinio kuro importui jau padidėjo 14 mlrd. eurų.
Po ES valstybių narių energetikos ministrų susitikimo jis pabrėžė, kad Artimųjų Rytų krizė įžengė į antrą mėnesį, todėl situacija darosi itin rimta.
„Krizė Artimuosiuose Rytuose tęsiasi jau antrą mėnesį, ir tampa aišku, kad susiduriame su labai rimta situacija. Nors ES nėra tiesioginių naftos ir gamtinių dujų trūkumų, matome kai kurių produktų rinkos apribojimus, ypač dyzelino ir aviacinių degalų“, – po susitikimo sakė Joergensenas.
Pasak jo, papildomą spaudimą didina ir augantys suvaržymai pasaulinėse dujų rinkose, kurie atsispindi ir elektros kainose.
„Neturėtume savęs apgaudinėti, kad šios krizės pasekmės energijos rinkoms bus trumpalaikės, nes taip nebus“, – pabrėžė komisaras.
Jis taip pat ragino valstybes nares veikti koordinuotai ir vengti fragmentuotų nacionalinių sprendimų, galinčių siųsti rinkoms klaidinančius signalus bei didinti nestabilumą.
Joergensenas pranešė, kad ES rengia vadinamąjį „įrankių rinkinį“, kurį šalys galės taikyti siekdamos sušvelninti Artimųjų Rytų krizės poveikį. Jame numatomi ir siūlymai dėl mažesnių elektros energijos mokesčių tarifų.
„Taip pat rengiame įvairias galimybes ir priemones, kurios labiau primins tas, kurias naudojome per 2022 metų krizę“, – pridūrė jis.