Estija jungiasi prie Lietuvos iniciatyvos: Briuselyje planuojamas memorialas totalitarizmo aukoms
Antradienį Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna Lietuvos diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui įteikė raštą, kuriuo Talinas patvirtina savo prisijungimą prie iniciatyvos Briuselyje inauguruoti Europos memorialą totalitarinių režimų nusikaltimų aukoms, praneša Užsienio reikalų ministerija (URM).
Skelbiama, jog Briuselyje planuojamas inauguruoti memorialas bus skirtas pagerbti milijonus totalitarinių režimų aukų visame žemyne ir stiprinti Europos istorinę atmintį. Šia bendra iniciatyva taip pat siekiama pabrėžti Baltijos valstybių solidarumą ir jų bendrą istorinę patirtį nacistinio ir sovietinio totalitarizmo laikotarpiu.
Pasak ministro K. Budrio, sovietinės represijos Baltijos šalyse buvo sistemingi ir sąmoningi karo nusikaltimai, kuriuos įvykdė Sovietų Sąjunga.
„Beveik kiekviena Lietuvos šeima patyrė sovietinį terorą. Vyrai, moterys, vaikai ir senoliai buvo jėga išplėšti iš savo namų, sugrūsti į gyvulinius vagonus, kankinti, kalinti ar nužudyti. Net ką tik gimę kūdikiai buvo apkaltinti „liaudies priešais“. Šimtai tūkstančių žmonių buvo ištremti į Sibirą, mažiau nei pusė jų sugrįžo namo“, – pranešime cituojamas K. Budrys.
Jo teigimu, blėstant istorinei atminčiai, sugrįžta masinės kapavietės. Tai šiandien esą dar kartą įrodo Bučos ir Irpinės pavyzdžiai.
Pasak K. Budrio, neįvardinti ir nenubausti nusikaltimai virsta nauju smurtu, todėl Europos memorialas totalitarinių režimų aukoms Briuselyje esą prisidės prie istorinės atminties išsaugojimo, pagerbs aukas ir stiprins teisingumo principą.
Šią iniciatyvą 2017 m. pradėjo Europos atminties ir sąžinės platforma (PEMC), memorialo projektas jau sulaukė Europos Parlamento ir kitų ES institucijų palaikymo.
