Estijos Vyriausybė oficialiai inicijavo valstybinį specialųjį teritorijų planą, kuriuo siekiama parengti šalies vidaus atkarpą Šiaurės ir Baltijos vandenilio koridoriuje. Šiuo projektu numatoma sukurti tarpvalstybinę vandenilio jungtį nuo Suomijos iki Vokietijos, tranzitu per Baltijos šalis ir Lenkiją.
Planuojama, kad teritorijų planavimo etapas truks apie trejus metus. Jo metu bus vertinamas 250–300 kilometrų ilgio požeminio vamzdyno įrengimo pagrįstumas. Siūloma trasa driektųsi nuo Latvijos sienos iki šiaurinės Estijos pakrantės ir apimtų 24 savivaldybes septyniose apskrityse.
Nurodoma, kad vandenilio vamzdynas savo principu būtų panašus į požeminius dujotiekius: užbaigus statybas, kraštovaizdyje nelieka matomos infrastruktūros, o poveikis aplinkai yra minimalus.
Projektą ketinama kiek įmanoma labiau derinti prie esamų elektros ir dujų infrastruktūros koridorių, taip laikantis vietą taupančių principų, numatomų rengiamame nacionaliniame teritorijų plane.
Prašymą pradėti teritorijų planavimo procedūras ir atlikti privalomą strateginį poveikio aplinkai vertinimą pateikė Estijos nacionalinis perdavimo sistemos operatorius „Elering“.
Taip pat skaitykite:
Projektas jau įtrauktas į Europos Sąjungos prioritetinių energetikos projektų sąrašą ir yra užsitikrinęs 50 proc. bendrafinansavimą. Skaičiuojama, kad galutinis koridorius galėtų pradėti veikti iki 2040 metų, o pilnu pajėgumu per metus transportuoti iki 90 teravatvalandžių vandenilio.
Vertinimo laikotarpiu Estijos Vyriausybė įsipareigojo tiesiogiai bendrauti su galimai paveiktais žemės savininkais, siekiant suderinti ir galutinai parinkti maršrutą.
„Vandenilis tampa ateities energija, o per Estiją einantis koridorius yra galimybė tapti Europos sistemos dalimi ir taip sustiprinti regiono energetinį saugumą bei tiekimo patikimumą“, – sakė ekonomikos reikalų ir pramonės ministras Erkki Keldo. „Estijai svarbu būti kuo labiau susietai su draugais ir sąjungininkais – nesvarbu, ar tai būtų energetikos, geležinkelio, jūrų ar oro jungtys.“
