Estijos užsienio žvalgybos vadovas Kaupo Rozinas atskleidė, kad Rusijos vadovybė sąmoningai vilkina taikos procesą Ukrainoje ir neketina ieškoti konstruktyvaus sprendimo kartu su Jungtinėmis Valstijomis. Anot jo, Kremlius siekia ilgalaikės karo persvaros fronte, o derybų retorika naudojama kaip priedanga kariniams tikslams.

Pasak Estijos žvalgybos, Rusijos politinis ir karinis elitas neturi jokio realaus noro vesti prasmingas derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos. Maskva sąmoningai vilkina bet kokį taikos procesą ir nesiekia konstruktyvaus dialogo su Jungtinėmis Valstijomis, nors išoriškai mėgina sudaryti priešingą įspūdį.

Imituojamas dialogas ir apgaulė

Žvalgybos duomenimis, Rusija naudoja diplomatinius kontaktus tik kaip manipuliacijos įrankį. Vidiniai Kremliaus ir Rusijos elitų svarstymai rodo, kad realaus kompromiso ar nuoširdžios partnerystės su JAV galimybė apskritai nėra laikoma rimta alternatyva. Diskutuojama tik apie tai, kaip suklaidinti Amerikos partnerius ir sudaryti įspūdį, esą Maskva yra atvira deryboms.

Kremlius siekia sukurti derybų proceso iliuziją ir taip išlošti laiko pajėgų persigrupavimui bei karo tęsiniui palankiomis sąlygomis. Vladimiras Putinas mėgina „užkalbėti“ Vašingtoną, vengdamas bet kokių konkrečių žingsnių deeskalacijos link. Tokia taktika leidžia Rusijai išlaikyti politinį spaudimą ir kartu tęsti karinį konfliktą.

Įsitikinimas karine pergale

Kaupo Rozinas pabrėžia, kad Rusijos vadovas vis dar gyvena iliuzijomis dėl galimo savo kariuomenės triumfo mūšio lauke. Putinas tebėra įsitikinęs, jog gali pasiekti visišką karinę pergalę prieš Ukrainą, jei „resursų karas“ tęsis pakankamai ilgai.

Toks požiūris reiškia, kad karo veiksmai gali užsitęsti dar keleriems metams. Maskva pasirengusi aukoti tiek ekonomiką, tiek žmones, siekdama savo imperinių tikslų. Realūs nuostoliai ir ilgalaikė tokios politikos beviltiškumo perspektyva Kremliaus nedomina – prioritetu išlieka galimybė palaužti Ukrainą ir Vakarų vienybę per išsekimą.

Be to, pastebima, kad Rusija išnaudoja karo belaisvių apsikeitimus kaip humanitarinę priedangą, kuri turi sudaryti įspūdį, jog derybų procese esą pasiekiama pažanga. Tokie apsikeitimai pristatomi kaip žingsniai taikos link, nors iš tikrųjų Maskva vengia politinių sprendimų dėl karo užbaigimo. Taip Kremlius imituoja dialogą ir bando formuoti palankią visuomenės nuomonę tiek Rusijoje, tiek užsienyje, nesikeisdamas savo strateginiais tikslais fronte.