„Ethereum“ bendraįkūrėjas Vitalikas Buterinas šeštadienį pateikė pasiūlymą, kuriuo siekiama supaprastinti „Ethereum“ mazgų programinę įrangą.
Idėja – sujungti galinėje dalyje veikiančias programas, kurias mazgai naudoja bendraudami su „Ethereum“ „Beacon Chain“ (konsensuso ir statymo dalimi) ir protokolo vykdymo (angl. execution) sluoksniu, į vieningą kodo struktūrą.
Tai, pasak autoriaus, turėtų palengvinti mazgo įsidiegimą ir paruošimą darbui. Šiuo metu „Ethereum“ mazgų operatoriai, dar vadinami validatoriais, paprastai priversti vienu metu paleisti dvi atskiras programas.
Kiekvienai jų reikia atskiro nustatymo ir sinchronizacijos, kad sistemos galėtų koordinuoti veiksmus ir apsikeisti duomenimis, kuriuos sugeneruoja konsensuso ir vykdymo sluoksniai.
Buterino teigimu, toks modelis didina techninį sudėtingumą, todėl eiliniams naudotojams tampa sunkiau patiems palaikyti infrastruktūrą. Dėl to jie dažniau remiasi trečiųjų šalių paslaugų teikėjais.
Taip pat skaitykite:
„Man atrodo, kad kiekviename lygyje mes tyliai priėmėme sprendimą, jog mazgo paleidimas yra toks baisus „DevOps“ darbas, kurį galima palikti profesionalams. Taip nėra. Turime tai pakeisti. Nuosava „Ethereum“ infrastruktūra turėtų būti kiekvieno žmogaus ir namų ūkio pagrindinė teisė. „Aparatinės įrangos reikalavimai dideli, todėl gerai, kad ir „DevOps“ įgūdžių bei laiko reikalavimai dideli“ – tai nėra pasiteisinimas“, – rašė V. Buterinas.
Jis pridūrė, kad net ir tie, kurie gali sau leisti našesnę kompiuterinę įrangą ir turi pakankamai techninių žinių, dažnai neturi laiko viską tinkamai sukonfigūruoti, todėl, jo žodžiais, „mazgai turėtų būti lengvi“.
„Ethereum“ ir kiti išmaniųjų sutarčių blokų grandinių projektai ne kartą sulaukė kritikos dėl didelio techninio sudėtingumo bei aparatinės įrangos reikalavimų, o tai taip pat kelia klausimų dėl tokių tinklų decentralizacijos.
Siūlomi ir iš dalies „be būsenos“ veikiantys mazgai
2025 m. gegužę V. Buterinas siūlė koncepciją, vadinamą iš dalies „be būsenos“ veikiančiais mazgais. Tokie mazgai nesaugotų visos blokų istorijos, o laikytų tik tuos duomenis, kurių konkrečiam operatoriui reikia.
Toks požiūris, anot pasiūlymo, galėtų sumažinti techninius kaštus ir duomenų saugojimo poreikį tiems, kurie mazgą naudoja asmeniniais tikslais, pavyzdžiui, transakcijoms siųsti ar blokų grandinei tikrinti.
Taip pat skaitykite:
Paprastai didžiausias iššūkis mazgų operatoriams yra disko vieta: išmaniųjų sutarčių blokų grandinės, tokios kaip „Ethereum“, generuoja didelius duomenų kiekius, todėl ilgainiui reikia vis daugiau saugyklos. Dėl to specializuota aparatinė įranga daugeliu atvejų tampa būtinybe.
V. Buterinas taip pat yra atkreipęs dėmesį į infrastruktūros koncentracijos rizikas. Jo teigimu, rinkos modelis, kuriame dominuoja keli nuotolinių užklausų (RPC) paslaugų tiekėjai, ilgainiui gali patirti spaudimą riboti prieigą ar cenzūruoti naudotojus, o dalis tiekėjų esą jau dabar neaptarnauja ištisų šalių.
Šių metų sausio pabaigoje jis teigė atidėjęs 16 384 „Ether“ (tuomet apie 45 mln. JAV dolerių) iš asmeninių turimų lėšų, kad paremtų privatumą užtikrinančias technologijas, atvirą aparatinę įrangą ir saugią, patikrinamą programinę įrangą.
Pasak jo, šios lėšos turėtų būti naudojamos palaipsniui per artimiausius metus, o „Ethereum Foundation“ įžengus į, jo apibūdintą, „saikingo taupymo“ laikotarpį, toliau būtų tęsiamas techninis projekto planas.
