Per ketverius metus nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą Europos požiūris į savo gynybą iš esmės pasikeitė. Tai ypač ryškiai matyti Vokietijoje, kuri per itin trumpą laiką kardinaliai didina investicijas į kariuomenę ir gynybos pramonę. Vis dėlto perėjimas prie karo meto logikos Europoje vis dar stringa, o Maskva tuo metu jau veikia pagal visiškai kitokias taisykles.
Vokietijos gynybos ekspertas Frankas Zaueris pažymi, kad pirmieji 100 mlrd. eurų, kuriuos ankstesnė Vokietijos vyriausybė skyrė Bundesvero modernizavimui, buvo išleisti labai greitai. Daugiausia lėšų atiteko karių ekipuotei ir didelių ginkluotės sistemų užsakymams, kurių gamyba trunka ne vienerius metus.
Dabartinė Vokietijos valdžia šios krypties neatsisako – planuojama dar 500 mlrd. eurų skirti kariuomenei ir su ja susijusiai infrastruktūrai. Tam Bundestagas netgi laikinai sustabdė konstitucinį draudimą didinti valstybės skolą.
Šiuo metu tikrą bumą išgyvena karinių technologijų startuoliai, ypač Bavarijoje. Vietos teisinė bazė leidžia universitetų tyrimus tiesiogiai panaudoti gynybos pramonei, o gausios investicijos aplink Miuncheną sukūrė visą naujų įmonių ekosistemą.
„Jaunimas, anksčiau visiškai nesidomėjęs gynybos sektoriumi, dabar jame aktyviai ieško karjeros galimybių. Gynybos pramonės įmonėms nebeliko kvalifikuotų specialistų trūkumo – jos sulaukia tūkstančių, o kartais net dešimčių tūkstančių gyvenimo aprašymų“, – pabrėžia Frankas Zaueris.
Kas stabdo Europos gynybos pramonę?
Nors pokyčiai akivaizdūs, Europos valstybės vis dar gamina gerokai mažiau amunicijos ir ginkluotės nei Rusija. Pagrindinė problema ta, kad Europos gynybos pramonė daug kur tebefunkcionuoja pagal „taikos meto“ taisykles.
Naujų technologijų diegimą, pavyzdžiui, pigių vienkartinių dronų, smarkiai lėtina pasenusios, daug laiko ir biurokratijos reikalaujančios sertifikavimo procedūros. Be to, skirtingai nei Rusijoje, kur planinės ekonomikos principu veikiantys gynybos fabrikai dirba ištisą parą be poilsio dienų, Europos privačios įmonės negali neribotai plėsti gamybos be aiškių ir ilgalaikių valstybinių užsakymų.
„Rusija kariauja ir tiki, kad kovoja ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais. Mes to dar nesuvokėme. Visa mūsų sistema sukurta taikos metui, net jei dirba pilnu pajėgumu“, – sako ekspertas.
Vokietijos pasirengimas dideliam karui
Tuo pat metu Berlynas tiesioginio susidūrimo su Rusija nebevertina kaip vien teorinio scenarijaus. Vokietijos gynybos ministerija jau inicijavo tūkstančių dronų-kamikadzių su dirbtiniu intelektu pirkimą, kurio vertė viršija pusę milijardo eurų. Šie dronai turėtų veikti net ir aktyvios priešo radioelektroninės kovos sąlygomis.
Vokietijos generolai perspėja, kad kilus plataus masto karui šalis taptų pagrindiniu NATO logistiniu centru ir kartu vienu svarbiausių Rusijos raketų taikinių. Siekdama tam pasirengti, Vokietija iki 2030 m. numato įgyvendinti naujus teisės aktus, kurie gerokai supaprastins kariuomenės pirkimų procedūras ir atkurs dalį „totalinės gynybos“ elementų, galiojusių Šaltojo karo metais.
Lenkija mobilizuoja rezervą
Gynybai intensyviai ruošiasi ir kaimyninė Lenkija. Nuo 2026 m. Varšuva planuoja sukurti plataus masto aukštos parengties rezervą, kuris leistų greitai mobilizuoti iki pusės milijono karių.
Planuojama, kad pagrindą sudarys apie 300 tūkst. profesionalių karių ir teritorinės gynybos pajėgų narių, o dar maždaug 200 tūkst. – rezervistai. Dalyvavimas šiame rezerve bus savanoriškas ir apmokamas, o prisijungti galės tiek vyrai, tiek moterys vienodomis sąlygomis.
Vokietijos, Lenkijos ir kitų Europos valstybių veiksmai rodo, kad žemynas vis geriau suvokia ilgalaikės konfrontacijos su Rusija grėsmę ir, nors ne taip greitai, kaip norėtųsi, vis dėlto persitvarko į karo meto režimą – nuo biudžetų ir pramonės iki visuomenės pasirengimo ir rezervų kūrimo.
