Europos visuomenės nuotaikos rodo vis aiškesnį poslinkį: Jungtinės Valstijos, ilgus dešimtmečius laikytos patikimu saugumo garantu ir demokratijos ramsčiu, vis dažniau vertinamos kaip nepatikimas ir net pavojingai nenuspėjamas partneris.
Nauja apklausa atskleidžia gilų pasitikėjimo krizės mastą tarp pagrindinių NATO sąjungininkių ir kelia klausimą dėl būsimos transatlantinių santykių krypties.
Apklausa, atlikta pagrindinėse NATO valstybėse, rodo, kad žmonių, kurie Jungtines Valstijas laiko nepatikimu sąjungininku, skaičius jau viršija tuos, kurie vis dar mato JAV kaip patikimą partnerį.
Vokietijoje pusė apklaustų suaugusiųjų teigia abejojantys Jungtinių Valstijų patikimumu. Kanadoje taip mano net 57 % respondentų. Prancūzijoje neigiamos nuomonės apie JAV patikimumą daugiau nei dvigubai lenkia teigiamas.
Net ir Jungtinėje Karalystėje, kur tradiciškai palaikomi artimi santykiai su Vašingtonu, tik 35 % apklaustųjų Jungtines Valstijas vis dar vadina patikimu sąjungininku, o 39 % mano priešingai – kad JAV tapo nepatikima valstybe.
Kyla abejonių dėl saugumo garantijų ir karinės galios
Jungtinių Valstijų karinė galia, ilgą laiką laikyta pagrindiniu saugumo garantu Europoje, visuomenės akyse vis dažniau atrodo nebe toks užtikrintas ir stabilus ramstis. Dauguma prancūzų ir vokiečių nebetiki, kad potencialūs priešai susilaikytų nuo agresijos vien dėl to, jog jų šalys palaiko strateginius ryšius su JAV.
Jungtinėje Karalystėje per vienerius metus 10 procentinių punktų sumažėjo žmonių, manančių, kad Jungtinės Valstijos efektyviai atlieka atgrasymo nuo agresijos vaidmenį. Tai rodo ne tik nusivylimą dabartine JAV politika, bet ir gilesnę abejonę pačia transatlantinio saugumo architektūra.
Trumpo laikotarpis ir transatlantinių ryšių erozija
Nuo pat ankstesnio JAV viceprezidento kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje praėjusių metų vasarį Vašingtono santykiai su pagrindiniais NATO sąjungininkais nuosekliai prastėjo. Juos ardė prekybos ginčai, agresyvi ir neprognozuojama retorika bei skandalingos iniciatyvos – nuo bandymų spausti partnerius iki simbolinių, tačiau itin jautriai Europoje sutiktų gestų, tokių kaip viešos užuominos apie norą „perimti“ Grenlandiją iš Danijos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atvirai kritikuoja JAV „bauginimo“ politiką ir pabrėžia, kad santykių su Europos Sąjunga atstatymas, net ir pasikeitus administracijai Vašingtone, vargiai bus greitas ir paprastas procesas. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney situaciją apibūdina kaip „išsiskyrimo, o ne paprasto pereinamojo laikotarpio procesą“.
Apklausos rezultatai: vertybinė distancija ir demokratijos klausimas
Public First atlikta apklausa Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Kanadoje rodo, kad dauguma šių šalių gyventojų ne tik nepasitiki Jungtinėmis Valstijomis kaip sąjungininke, bet ir nebeidentifikuoja jų kaip valstybės, su kuria dalijamasi tomis pačiomis vertybėmis ir požiūriu į demokratiją.
Prancūzijoje tik 17 % respondentų mano, kad JAV iš tiesų dalijasi jų vertybėmis, o 49 % su tuo kategoriškai nesutinka.
Vokietijoje 50 % apklaustųjų Jungtines Valstijas vertina kaip nepatikimą partnerę vertybių požiūriu, o tik 18 % tiki, kad JAV išliks patikima demokratijos gynėja.
Vis dėlto, nepaisant ryškaus pasitikėjimo nuosmukio, nemaža dalis respondentų pagrindinėse NATO valstybėse vis dar tikisi, kad santykiai su Vašingtonu gali būti atkurti pasibaigus dabartinei JAV administracijai. Tai rodo, kad nusivylimas labiau siejamas su konkrečia politine kryptimi ir lyderiais, o ne su pačia transatlantinio bendradarbiavimo idėja.
Diskusijos dėl sankcijų Rusijai ir galimos pasekmės
Kol sąjungininkų pasitikėjimas silpsta, pačiose Jungtinėse Valstijose vis garsiau svarstoma apie galimą sankcijų Rusijos naftai švelninimą ar net atšaukimą, jei pavyktų pasiekti taikos susitarimą su Ukraina. JAV finansų ministras Scottas Bessentas teigia, kad toks sprendimas smarkiai paveiktų pasaulines naftos kainas, ypač jei tuo pačiu metu būtų sudarytos papildomos sutartys su Venesuela ir Iranu.
Toks scenarijus ne tik keistų geopolitinę energetikos pusiausvyrą, bet ir dar labiau stiprintų europiečių nuogąstavimus, jog JAV prioritetuose dominuoja trumpalaikė nauda, o ne ilgalaikis saugumo ir demokratijos stiprinimas.
