Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pareiškė, kad Prancūzija privalo didinti gynybos išlaidas, net jeigu tai reikštų mažesnį finansavimą kitoms sritims.
Šie Wadephulio komentarai, tikėtina, dar labiau paaštrins įtampą tarp Berlyno ir Paryžiaus tuo metu, kai kancleris Friedrichas Merzas ir prezidentas Emmanuelis Macronas atvirai nesutaria dėl daugelio klausimų – nuo prekybos iki bendro skolinimosi.
Vokietijos pareigūnai vis dažniau kritikuoja Macroną už tai, kad šis garsiai kalba apie būtinybę Europai siekti strateginio savarankiškumo Jungtinių Valstijų atžvilgiu, tačiau, jų nuomone, neparemia šių raginimų pakankamai dideliu ir pakankamai sparčiu gynybos finansavimo augimu.
„[Macronas] vėl ir vėl – ir teisingai – kalba apie mūsų siekį stiprinti Europos suverenitetą“, – pirmadienį per interviu Vokietijos visuomeniniam radijui sakė Wadephulis. – „Kas apie tai kalba, turi atitinkamai elgtis ir savo šalyje. Deja, iki šiol Prancūzijos Respublikos pastangų nepakanka, kad šis tikslas būtų pasiektas.“
Wadephulis paragino Paryžių atsisakyti idėjos leisti euroobligacijas – bendrą ES skolinimosi priemonę – gynybai finansuoti. Anot jo, Prancūzijos vyriausybė turi ieškoti kitų biudžeto išlaidų mažinimo galimybių, kad atsirastų fiskalinės erdvės didinti gynybos biudžetą.
„Todėl raginame Prancūziją daryti tai, ką darome mes – per sudėtingas diskusijas ieškoti būdų investiciniams pajėgumams sukurti, taip pat ir socialinėje srityje, imtis vieno ar kito taupymo žingsnio, taupyti ir kitose srityse tam, kad turėtume būtinos erdvės pasiekti gyvybiškai svarbų Europos gynybinių pajėgumų tikslą“, – pabrėžė Wadephulis.
Pasak jo, ta pati pamoka galioja visoms Europos šalims. Ministras paragino valstybes įgyvendinti NATO tikslą iki 2035 m. gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto. „Kas šiandien kalba apie nepriklausomybę nuo JAV, pirmiausia turi atlikti savo namų darbus. O Europai šioje srityje jų dar lieka labai daug“, – teigė jis.
Nors Macrono ir Merzo nesutarimai dėl išlaidų ir gynybos nėra naujiena, Wadephulio nepageidautas patarimas prancūzams, kaip tvarkyti savo biudžetą, Paryžiuje sutiktas itin šaltai.
„Priminsiu faktus. 2017 m. Prancūzija padidino savo gynybos biudžetą. Nuo to laiko šis biudžetas padvigubėjo“, – į Wadephulio pareiškimus atsakė Prancūzijos ekonomikos ministerijos pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, kaip įprasta valdžios atstovams. – „Esame įsitikinę, kad stipri Prancūzijos ir Vokietijos partnerystė yra absoliučiai būtina Europos gynybai.“
Įtampa kyla itin jautriu momentu – praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Merzas Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė surengęs preliminarias derybas su Prancūzijos prezidentu dėl europinės branduolinio atgrasymo architektūros.
Vokietija neturi nuosavo branduolinio arsenalo ir, didėjant susirūpinimui dėl JAV saugumo garantijų patikimumo, vis labiau žvalgosi į Prancūziją, turinčią savas branduolines pajėgas. Tuo pat metu Berlynas siekia išlaikyti kuo tvirtesnę sąjungą su Jungtinėmis Valstijomis.
Pirmadienį Wadephulis perspėjo nenuvertinti transatlantinės partnerystės.
„Primygtinai patariu šias diskusijas užbaigti – nustokime kvestionuoti NATO aljansą ir jo vienybę, kai Vašingtone niekas to nekvestionuoja“, – kalbėjo jis. – „Be JAV branduolinio skėčio, be Amerikos žvalgybos informacijos mes čia būtume be gynybos.“
Pagal NATO duomenis, 2025 m. Prancūzija buvo pasirengusi gynybai skirti 2,05 proc. savo BVP. Vokietija, kuri iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą skyrė gynybai santykinai nedaug, 2025 m. turėjo pasiekti 2,4 proc. ribą, remiantis Vokietijos vyriausybės skaičiavimais.
