Penktadalis Lietuvos gyventojų taupymui ar investavimui neskiria nė euro gaunamų mėnesinių pajamų, atskleidė naujas reprezentatyvus tyrimas. Lyginant su panašia 2025 m. pradžios apklausa, tokių respondentų dalis išaugo penkiais procentiniais punktais, nuo 15 proc.

Tiesa, per metus išaugo ir nuolat taupančiųjų dalis – jei pernai tam tikrą dalį savo mėnesio pajamų taupymui kiekvieną mėnesį skirdavo 62 proc. apklaustųjų, šių metų pradžioje tokių jau buvo 77 proc.

Apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pabrėžia, kad būtent nuolatinis taupymas ir investavimas leidžia ne tik susikurti „finansinę pagalvę“ nenumatytiems gyvenimo atvejams, bet ir padeda užtikrinčiau jaustis senatvėje, netekus darbinių pajamų.

Populiariausia – „dešimtinė“

Didžiausia dalis, 37 proc., naujos apklausos dalyvių atsakė, kad taupymui ir investavimui kiekvieną mėnesį atsideda iki dešimtadalio savo mėnesio pajamų. Nuo 10 iki 20 proc. pajamų pavyksta atsidėti ketvirtadaliui respondentų, o 15 proc. apklaustųjų kiekvieną mėnesį susitaupo ir investuoja daugiau nei penktadalį gaunamų pajamų.

„Kiekvieną mėnesį atsidėti maždaug dešimtadalį pajamų yra sveikas ir teisingas finansinis įprotis, leidžiantis ir pamažu didinti investicinį kapitalą ar kaupti rezervą „juodai dienai“, ir išlaikyti norimą dabartinį pragyvenimo lygį“, – sako J. Ivaška.

Ekspertas atkreipia dėmesį, jog taupymo tendencijos atskleidžia tiesiogines sąsajas su respondentų pajamų dydžiu ir apklaustųjų išsilavinimu.

Tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų visiškai nieko neskiriančių taupymui dalis yra net 45,5 proc. Tarp vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių žmonių šis procentas mažėja iki 21,4 proc., o tarp turinčių aukštąjį – iki 15,4 proc.

„Didžioji dalis mažiau išsilavinusių respondentų lėšų taupymui neskiria pirmiausiai dėl to, kad jų pajamos nėra pakankamos taupymui. Tai išryškina ne tik bendro išsilavinimo, bet ir finansinio raštingumo problemą, kuri Lietuvoje vis dar labai aktuali. Šviestis bei ugdytis sveikus finansinius įpročius reikėtų pradėti kuo anksčiau“, – įsitikinęs J. Ivaška.

Daugiau sutaupo jaunesni

Apklausos rezultatai atskleidė, jog didžiausią pajamų dalį – daugiau nei 20 proc. – taupymui ar investavimui dažniausiai skiria jauniausi respondentai.

Tarp 18–25 metų amžiaus Lietuvos gyventojų tokių yra beveik penktadalis, arba 18,8 proc. Nedaug nuo jų atsilieka 46–55 metų amžiaus respondentai, iš kurių daugiau nei penktadalį mėnesio pajamų taupymui skiria 17,5 proc. apklaustųjų.

Didžiausia dalis gyventojų, taupymui atidedančių iki 10 proc. pajamų, yra 36–45 metų amžiaus grupėje – net 41,2 proc. respondentų. Pasak J. Ivaškos, tokios tendencijos gali būti susijusios su skirtingais gyvenimo etapais ir finansiniais įsipareigojimais.

„Jaunimas dažnai turi mažiau ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, jiems finansiškai neretai padeda vis dar darbingo amžiaus tėvai, todėl jauni žmonės, ypač turintys darbą, gali sau leisti atsidėti didesnę pajamų dalį. Vidutinio amžiaus gyventojai jau turi didesnių finansinių įsipareigojimų – būsto ar kitokių paskolų, didesnių šeimos išlaidų – todėl taupymui skiriama pajamų dalis tampa mažesnė“, – svarsto „Urbo“ Verslo tarnybos direktorius.

Regionuose – mažiau galimybių taupyti

Atsidėti daugiau pinigų taupymui ir investavimui dažniau gali ir didmiesčių gyventojai – beveik 18 proc. iš jų kas mėnesį atsideda daugiau nei penktadalį pajamų. Mažesniuose Lietuvos miestuose ir rajonų centruose tiek sutaupančių dalis siekia 11,1 proc., o kaimo vietovėse – 13,5 proc. Mažesniuose miestuose ir kaimuose taip pat daugiau ir tokių gyventojų, kurie taupymui ir investavimui neskiria visiškai nieko.

„Tikėtina, kad pagrindinė šių skirtumų priežastis – darbo rinkos struktūra ir pajamų lygis. Didmiesčiuose gyventojai dažniau dirba aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamus darbus, tad jie turi ir daugiau galimybių formuoti savo finansinius rezervus. Įtakos gali turėti ir finansinio raštingumo skirtumas tarp didmiesčių bei mažesnių regionų gyventojų“, – sako J. Ivaška.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie gyventojų pajamų dalį, skiriamą taupymui ar investavimui buvo atlikta 2026 m. sausio 19–29 dienomis. Joje dalyvavo 1018 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.