„Tezos“ ekosistemoje dirbanti Londone įsikūrusi plėtros bendrovė „Trilitech“ pirmadienį pristatė naują platformą „Metals.io“. Joje investuotojams siūloma prekiauti tokenizuotomis žaliavomis, tarp jų – uranu ir auksu.
„Metals.io“ papildo platesnę „Trilitech“ ir „Tezos“ ekosistemos kryptį, pradėtą su „Uranium.io“ – mažmeniniams investuotojams skirta urano prekyvietė buvo paleista 2024 m. gruodį „Etherlink“ tinkle. „Etherlink“ yra su „Ethereum“ virtualiąja mašina (EVM) suderinamas „Tezos“ antrojo lygmens sprendimas.
Starto metu „Metals.io“ planuoja pasiūlyti tokenizuotą uraną „xU3O8“, tokenizuotą auksą bei „Noemon Tech“ žetoną „RARE“. „Uranium.io“ „xU3O8“ apibūdina kaip tokenizuotą fizinio urano produktą, o „RareTech“ pateikiama informacija teigia, kad „RARE“ atspindi strateginių metalų krepšelį.
Pranešime teigiama, kad sprendimas kurti platformą susijęs su augančiu investuotojų susidomėjimu strateginėmis žaliavomis, kurių paklausą didina pramoninis panaudojimas ir dirbtinio intelekto infrastruktūros plėtra. Panašia logika buvo grindžiamas ir „Uranium.io“ pristatymas 2024 m., kai „Tezos“ akcentavo urano vaidmenį branduolinės energetikos sektoriuje bei augantį elektros poreikį, siejamą su DI plėtra.
„Metals.io“ tikslas – sumažinti įėjimo barjerą į urano rinką, kuri anksčiau dažniausiai buvo prieinama tik instituciniams investuotojams. Platforma sukurta naudojant tą pačią technologiją kaip ir „Uranium.io“.
Taip pat skaitykite:
„Vienas iš pamatinių principų, dėl kurių buvo kuriama ta platforma, – išlyginti galimybes ir padaryti anksčiau sunkiai prieinamą kritinį turtą plačiai pasiekiamą visiems investuotojams“, – teigė „Trilitech“ komercinių programų vadovas Benas Elvidge’as.
Pasak jo, nuo platformos starto tokenizuotą urano produktą jau įsigijo apie 9 tūkst. mažmeninių investuotojų.
2025 m. rugpjūtį skaitmeninio turto saugojimo bendrovė „Hex Trust“ integravo „Tezos“ „Etherlink“, kad galėtų siūlyti institucinį tokenizuoto urano saugojimą. Tų pačių metų sausį „Transak“ taip pat pradėjo bendradarbiauti su platforma ir suteikė galimybę mažmeniniams investuotojams įsigyti tokenizuoto urano už kriptovaliutas arba banko kortele nuo 10 JAV dolerių. Tai smarkiai sumažino įėjimo kartelę, palyginti su užbiržine rinka, kur minimalus slenkstis siekė apie 4,2 mln. JAV dolerių.
Kriptobiržos vis aktyviau žengia į tokenizuotų žaliavų rinką
Tokenizuotų žaliavų paklausa, kaip nurodoma rinkos apžvalgose, auga. Kovo 6 d. bendra šio segmento rinkos kapitalizacija buvo pasiekusi 7,7 mlrd. JAV dolerių, tačiau pirmadienį sumažėjo iki maždaug 7 mlrd. JAV dolerių, remiantis „RWA.xyz“ duomenimis.
Didžiausią dalį šios vertės sudarė tokenizuotas auksas: „Tether Gold“ (XAUT) priskirta apie 38 proc. rinkos dalies – maždaug 2,5 mlrd. JAV dolerių, o „Paxos Gold“ (PAXG) – apie 34 proc., arba maždaug 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Taip pat skaitykite:
Analitikos platformos „CryptoQuant“ tyrimų vadovas Julio Moreno augantį tokenizuotų žaliavų poreikį siejo su neapibrėžtumu dėl muitų, aukštesnėmis palūkanų normomis ir didesne „saugaus prieglobsčio“ turto paklausa. Jo teigimu, kriptovaliutų biržos vis dažniau tampa pasaulinėmis tradicinių finansų išvestinių priemonių prekybos vietomis.
Tokenizuotų produktų pasiūla plečiasi ir kitų rinkos dalyvių iniciatyvomis. Trečiadienį Vienoje įsikūręs kriptobrokeris „Bitpanda“ pristatė „Vision Chain“ – „Ethereum“ antrojo lygmens sprendimą, skirtą Europos bankams ir finansinių technologijų bendrovėms leisti tokenizuotą turtą, laikantis „MiCA“ ir „MiFID II“ reguliavimo reikalavimų.
Kovo 20 d. „Coinbase“ pradėjo siūlyti neterminuotus akcijų ateities sandorius tinkamiems vartotojams už JAV ribų, taip suteikdama galimybę prekiauti akcijomis visą parą šalia kriptovaliutų ir prognozavimo rinkų. Panašius sprendimus ne JAV prekiautojams yra paskelbusios ir kriptobiržos „Binance“ bei „Kraken“.
