Europos valstybių obligacijų rinkos ketvirtadienį patyrė stiprų sukrėtimą: investuotojai ėmė baimintis naujos infliacijos bangos, kurią pakurstė konfliktas su Iranu ir šoktelėjusios energijos kainos. Dėl šių nuotaikų regiono centriniai bankai ėmė signalizuoti galimą naują palūkanų normų kryptį, o obligacijų pajamingumai staigiai šovė į viršų.

„Anglijos bankas“ ketvirtadienį paliko palūkanų normą nepakeistą – 3,75 proc. Tuo pat metu ir „Europos Centrinis Bankas“ nusprendė nekeisti skolinimosi kainos, tačiau rinkos dėmesį patraukė ne pats sprendimas, o tonas: energijos kainų šuolio poveikis ekonomikai ir infliacijai daro vis didesnį spaudimą palūkanų politikai.

Jungtinės Karalystės 10-ies metų trukmės vyriausybės obligacijų („gilts“) pajamingumas, laikomas etalonu šalies skolai, pakilo daugiau nei 13 bazinių punktų iki 4,871 proc. – tai nauja 52 savaičių aukštuma, nors vėliau augimas šiek tiek slopo. Dar ryškesnė reakcija buvo trumpajame gale: 2-jų metų obligacijų pajamingumas iškart šoktelėjo 39 baziniais punktais – didžiausias šuolis nuo buvusios premjerės Liz Truss „mini biudžeto“ laikų 2022 m. rugsėjį. Vėliau jis vis dar buvo apie 27 baziniais punktais aukščiau, siekdamas 4,378 proc.

Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos obligacijų rinkose pardavimo spaudimas buvo mažesnis, tačiau pajamingumai kilo visoje Europoje.

Rinkos strategai pažymi, kad vienbalsis devynių narių „Anglijos banko“ sprendimas iš esmės uždarė viltis šiemet sulaukti dar bent vieno palūkanų mažinimo ir kardinaliai pakeitė lūkesčius, palyginti su situacija prieš dvi savaites.

Taktinė prekyba

„Aviva Investors“ palūkanų strategijos vadovas Ed Hutchings teigė, kad artimiausiais mėnesiais išaugo tikimybė, jog „Anglijos bankas“ gali ryžtis palūkanų didinimui.

„Turint tai omenyje, vertinant turto paskirstymo perspektyvą, galime pamatyti, kad investuotojai trumpuoju laikotarpiu taktiškai didins „gilts“ svorį portfeliuose, nes šiandien rinkoje jau tikimasi bent vieno palūkanų kėlimo vėliau šiais metais“, – sakė E. Hutchings.

„Aberdeen Investments“ investicijų direktorius, atsakingas už palūkanų valdymą, Matthew Amis besiformuojančią situaciją pavadino „tobula audra“ Europos valstybių obligacijų rinkoms.

„Energijos kainų šuolis ir „Anglijos banko“ signalai, atveriantys duris galimiems palūkanų kėlimams, lėmė staigų „gilts“ pajamingumų šuolį. Vokietijos obligacijos yra santykinai ramesnė vieta šioje audroje, tačiau ir jos artėja prie 3 proc. ribos dėl panašių infliacijos baimių“, – nurodė M. Amis.

Pasak jo, „gilts“ ir Vokietijos obligacijos rinkoje atspindi prielaidą, kad konfliktas gali užsitęsti ilgiau nei mano kitos turto klasės, o investuotojai kol kas labiau fokusuojasi į galimą infliacijos šuolį, o ne į neigiamą poveikį ekonomikos augimui.

Tuo metu „Goldman Sachs Asset Management“ fiksuoto pajamingumo padalinio vadovų komandoje dirbantis Simon Dangoor teigė, kad kitas „Europos Centrinio Banko“ žingsnis dabar greičiausiai galėtų būti palūkanų didinimas.

„Valdančioji taryba akivaizdžiai jautriai reaguoja į infliacijos rizikas į viršų, tačiau tikėtina, kad prieš priimdama sprendimą norės įvertinti galimą antrinį poveikį“, – sakė S. Dangoor. – „Todėl palūkanų didinimas vėliau 2026 m. yra įmanomas, tačiau „Europos Centrinis Bankas“ pasirengęs veikti ir anksčiau, jei situacija pablogėtų.“

Ekonominis Diunkerkas

Energijos kainos ketvirtadienį toliau kilo. Tarptautinis etalonas „Brent“ nafta pasiekė 111,10 JAV dolerio ir per dieną pabrango 3,5 proc. Aukščiau kilo ir gamtinių dujų kainos.

Europa po 2022 m. kainų šoko, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, stengėsi diversifikuoti energijos šaltinius. Vis dėlto žemynas išlieka grynąja tiek naftos, tiek dujų importuotoja.

„Pajamingumai pradeda suvokti ekonominį Diunkerką, su kuriuo pasaulio ekonomika susiduria dėl karo Irane“, – teigė „IG“ vyriausiasis rinkos analitikas Chris Beauchamp. – „Investuotojai reikalaus didesnių skolinimosi kaštų iš Europos valstybių, nes perspektyva tamsėja. Ir tai – tik esant 110 JAV dolerių už „Brent“.“

Žvelgdamas į priekį, M. Amis pažymėjo, kad jei įtampa būtų realiai sumažinta artimiausiu metu, vyriausybių obligacijos galėtų tapti patrauklesnės. Tokiu atveju rinkoje šiuo metu įkainojami palūkanų didinimo lūkesčiai likusiam 2026 m. laikotarpiui galėtų greitai apsiversti.

„Tačiau kol kas, kai nematyti pabaigos ir centriniai bankininkai vėl traukia 2022 m. klaidų pamokas, Europos valstybių obligacijų rinkos išliks itin nepastovi vieta“, – pridūrė jis.

Vis dėlto „ICG“ ekonomikos ir investicijų tyrimų vadovas Nicholas Brooks mano, kad ketvirtadienio pajamingumų šuolis gali būti trumpalaikis. Pasak jo, naftos kainai reikėtų ilgai išsilaikyti virš 100 JAV dolerių, kad „Europos Centrinis Bankas“ rimtai svarstytų palūkanų didinimą, todėl tikėtina, kad bazinė norma išliks stabili.

„Nors užsitęsusios aukštesnės energijos kainos greičiausiai atidės „Federal Reserve“ ir „Anglijos banko“ palūkanų mažinimus, mes manome, kad metų antrąją pusę abu centriniai bankai vis tiek turės erdvės palūkanas mažinti“, – teigė N. Brooks.

„Nors neapibrėžtumo daug, mūsų bazinis scenarijus išlieka toks: energijos kainos artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais slūgs, o vyriausybių obligacijų pajamingumai nuo dabartinių lygių kris“, – pridūrė jis.