Irano konfliktas atskleidžia naują problemą: alternatyvų šiems produktams beveik nėra

Paskelbė Austėja Vaitkutė
3 min. skaitymo
Nafta. Pixabay nuotr.

Pasaulio energetikos rinkos atidžiai stebi suskystintų gamtinių dujų tiekimo iš Artimųjų Rytų situaciją, tačiau analitikai gali nepastebėti kitos, ne mažiau svarbios grėsmės. Bendrovės „Unimot“ valdybos pirmininkas Adamas Sikorskis savo analizėje, paskelbtoje platformoje „LinkedIn“, atkreipia dėmesį į nepakankamai įvertintą riziką, susijusią su fiziniais produktų tiekimais iš Kataro GTL (angl. Gas-to-Liquids) įrenginių – technologijos, kai gamtinės dujos paverčiamos skystais angliavandeniliais.

Nuo energetikos krizės pradžios Europos ir pasaulio dėmesys buvo sutelktas į dujų tiekimo užtikrinimą, o Kataras šioje grandinėje laikomas vienu svarbiausių stabilumo garantų. Vis dėlto „Unimot“ vadovas teigia, kad tikrasis pažeidžiamumas gali slypėti kur kas mažiau akivaizdžioje vietoje nei įprasti SGD transportavimo maršrutai.

Pasak A. Sikorskio, pagrindinis rizikos taškas – Ras Lafano pramoninis kompleksas, kuriame veikia „Pearl GTL“, šiuo metu didžiausias tokio tipo objektas pasaulyje. Jis pabrėžia, kad šio įrenginio nereikėtų vertinti kaip standartinės naftos perdirbimo gamyklos – tai vienas pažangiausių inžinerinių projektų energetikos sektoriuje.

Iš „Unimot“ vadovo pateikiamos informacijos matyti, kad investicijos į šį projektą viršijo 20 mlrd. JAV dolerių, o technologijos vystymas pareikalavo daugelio metų mokslinių tyrimų. Ekspertas pažymi, kad šiandieninėje ekonominėje realybėje tokio masto unikalių objektų beveik nebestatoma, todėl bet kokie sutrikimai kardinaliai pakeistų situaciją rinkoje.

Galimi Kataro komplekso veiklos sustojimai turėtų kitokį poveikį nei įprasti svyravimai suskystintų dujų rinkoje. GTL įrenginių atveju svarbus ne vien produkcijos kiekis, bet ir pagaminamų produktų kokybė bei unikalumas. Iš tokių gamyklų į pasaulines rinkas keliauja aukštos kokybės dyzelinas, specializuoti komponentai degalų maišymui ir trečios grupės bazinės alyvos.

A. Sikorskis įspėja, kad šios medžiagos tiesiogiai maitina realią ekonomiką – jos yra transporto, pramonės ir gamybos grandinių pagrindas. Jeigu tokios konkrečios produkcijos bareliai staiga dingtų iš rinkos, pasaulio pramonė galėtų susidurti su rimta krize. Jo vertinimu, globalioje sistemoje šiame segmente nėra perteklinių pajėgumų, greitai rasti pakaitalų būtų sunku, o tiekimo grandinė pasižymi menku lankstumu.

Publikuoti teiginiai, pasak eksperto, praplečia šiuolaikinį energetinio saugumo supratimą. Nors galimi sutrikimai galėtų sukelti kainų šuolį, didžiausias iššūkis būtų paprastas – realus fizinis prekių prieinamumas.

„Unimot“ vadovas apibendrina, kad pastaraisiais metais rinkos daugiausia koncentravosi į dujų tiekimo saugumą, tačiau paruoštų naftos chemijos produktų tiekimo tęstinumas yra ne mažiau svarbus. Jo teigimu, pasaulio ekonomika šią priklausomybę gali suprasti tik tada, kai sutrikimai jau bus įvykę – ir pernelyg vėlai.

Dalintis šiuo straipsniu
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *