Titulinis » Naujienos » Išmaniųjų telefonų saugos nustatymai, kurių dažniausiai nepaisome: ką verta įjungti jau šiandien

Išmaniųjų telefonų saugos nustatymai, kurių dažniausiai nepaisome: ką verta įjungti jau šiandien

Pagrindinė iliustracija
Pagrindinė iliustracija. Nuotrauka: Andrey Matveev / Pexels.

Dauguma išmaniųjų telefonų naudotojų saugo savo įrenginį PIN kodu ar biometriniais duomenimis, tačiau retas iki galo peržiūri saugos nustatymus. Tuo tarpu būtent ten slypi funkcijos, galinčios išgelbėti nuo duomenų praradimo ar sukčių atakų.

Šiuolaikiniai „Android“ ir „iOS“ įrenginiai turi daug daugiau galimybių nei vien ekrano užraktas. Peržvelgus kelias svarbias skiltis, galima gerokai sumažinti rizikas ir apsaugoti ne tik telefoną, bet ir prisijungimus prie banko, socialinių tinklų ar darbo paskyrų.

Ekrano užraktas: ne tik PIN, bet ir jo veikimo laikas

Pirmas žingsnis yra stiprus ekrano užraktas. Jei vis dar naudojamas keturių skaitmenų PIN ar paprastas raštas ekrane, telefoną galima atrakinti gerokai lengviau nei atrodo. Verčiau rinktis bent šešių skaitmenų PIN arba ilgesnį slaptažodį, kuris nebūtų susijęs su gimimo data ar aiškiai matomu raštu.

Ne mažiau svarbu peržiūrėti, po kiek laiko ekranas užsirakina automatiškai. Jei nustatyta penkios ar dešimt minučių, vagis ar atsitiktinis radėjas per tiek laiko gali suspėti pereiti prie programėlių ir bandyti keisti paskyrų nustatymus. Daugeliui naudotojų pakanka 30 sekundžių ar 1 minutės, o biometrinis atrakinimas kompensuoja galimą nepatogumą.

Užrakinta prisijungimo informacija ir automatinis užšifravimas

Dauguma naujesnių telefonų pagal nutylėjimą šifruoja įrenginio atmintį, tačiau verta įsitikinti, kad šis nustatymas įjungtas. Tai užtikrina, kad išjungtas ar užrakintas telefonas būtų praktiškai nenaudingas tam, kas bando nuskaityti jo turinį techninėmis priemonėmis.

Be šifravimo, naudinga patikrinti, kaip elgiasi slaptažodžių saugykla. Jei naršyklė ar sistemos slaptažodžių tvarkytuvė siūlo prisiminti prisijungimus, verta pareikalauti papildomo patvirtinimo prieš juos naudojant. Pavyzdžiui, kad prieš automatinį prisijungimą reikėtų piršto antspaudo ar veido atpažinimo, o ne vien atrakinimo kodo.

Dviejų veiksnių apsauga ir atsarginiai kodai

Nors dviejų veiksnių apsauga dažniausiai mėgstama siejant ją su el. paštu ar banku, telefono asmeninės paskyros apsauga nuo to priklauso ne mažiau. Tiek „Google“, tiek „Apple“ paskyroms verta aktyvuoti papildomą patvirtinimo žingsnį, kad prisijungimui iš naujo įrenginio neužtektų vien slaptažodžio.

Dar viena detalė, kurią dalis naudotojų pamiršta, yra atsarginiai prisijungimo kodai. Juos galima atsispausdinti ar išsaugoti atskiroje, neprisijungusioje laikmenoje. Jei telefonas dingsta, šie kodai suteikia galimybę atkurti prieigą prie paskyrų ir atjungti prarastą įrenginį nuo jūsų duomenų.

Programėlių leidimai: mažiau „taip“, daugiau kontrolės

Per daugelį metų telefone prisikaupia dešimtys programėlių, kurioms kadaise buvo suteikta prieiga prie kameros, mikrofono, vietos ar kontaktų. Nedaugelis reguliariai peržiūri šiuos leidimus, nors tai vienas efektyviausių būdų sumažinti nereikalingą sekimą ir duomenų rinkimą.

Tiek „Android“, tiek „iOS“ nustatymuose galima matyti, kurios programėlės naudoja jautrius leidimus, ir juos koreguoti. Naudinga taikyti principą: prieiga suteikiama tik tada, kai jos tikrai reikia. Pavyzdžiui, vietos duomenis leisti pasiekti tik naudojant žemėlapių programą, o ne nuolat, kai ji veikia fone.

Vietos istorija ir paieškos pėdsakai

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Jonas Leupe / Unsplash.

Telefono vietos istorija, maršrutai ir paieškų sąrašai daug pasako apie kasdienius įpročius, darbo vietą ir namų adresą. Čia svarbūs ne tik nusikaltėliai, bet ir paslaugų teikėjai, kurie šią informaciją gali naudoti reklamai ar profiliavimui.

Nustatymuose verta pažiūrėti, ar vietos istorija ir veiklos stebėsena iš tikrųjų reikalinga. Dalis naudotojų renkasi išjungti nuolatinį sekimą ir palikti tik pagrindines funkcijas, pavyzdžiui, vietos nustatymą esamu momentu, kai to prašo žemėlapių ar pavėžėjimo programos.

Užraktas praradus telefoną ir jo radimo funkcijos

Praradus telefoną svarbiausiu tampa ne pats įrenginys, o tai, kas jame saugoma. „Rasti įrenginį“ tipo funkcijos leidžia ne tik matyti apytikslę vietą, bet ir nuotoliniu būdu užrakinti ekraną, parodyti žinutę radėjui ar ištrinti turinį, jei telefono susigrąžinti nepavyksta.

Šios galimybės veikia tik tada, kai jos sukonfigūruotos iš anksto. Todėl verta skirti kelias minutes ir prisijungus prie „Google“ ar „Apple“ paskyros patikrinti, ar įjungtas įrenginio radimas, ar leidžiama atlikti nuotolinius veiksmus ir ar žinote, iš kur tiksliai pasiekti šią valdymo skydelį.

Atsarginių kopijų tvarka ir automatiniai atnaujinimai

Neretai didžiausią žalą sukelia ne pats telefonų gedimas, o prarastos nuotraukos, pokalbiai ar dokumentai. Atsarginių kopijų sistema leidžia bent dalį šių nuostolių sušvelninti. Svarbu pasirinkti, kas tikrai turi būti kopijuojama ir ar toks kopijų saugojimas atitinka jūsų privatumo lūkesčius.

Kitas, dažnai nuvertinamas nustatymas yra automatiniai sistemos ir programėlių atnaujinimai. Juose paprastai taisomos saugumo spragos, kurias nusikaltėliai bando išnaudoti. Jei mobilus duomenų planas ribotas, galima leisti atnaujinimus tik prisijungus prie belaidžio tinklo, tačiau jų visiškai išjungti nevertėtų.

Spynos SIM kortelei ir telefono naudojimui kaip raktui

Šiuolaikiniai telefonai dažnai naudojami ne tik skambučiams ar žinutėms, bet ir kaip įrankis prisijungti prie banko, biuro sistemų ar net automobilio. Todėl verta pasirūpinti ir SIM kortelės apsauga, nes ją perstačius į kitą įrenginį galima gauti SMS kodus ar bandyti prisijungti prie paskyrų.

SIM PIN kodas turėtų būti įjungtas, o pats kodas neturėtų būti lengvai atspėjamas. Jei telefoną naudojate ir kaip raktą, pavyzdžiui, automobiliui atidaryti ar durims atrakinti, peržvelkite, kaip konkreti paslauga tvarko saugą ir kokius papildomus užraktus galima įgalinti.

Trumpa peržiūra kartą per metus gali išgelbėti nervus

Saugos nustatymai nėra vienkartinis uždavinys. Kartą per metus skirta pusvalandžio peržiūra padeda prisiminti, kiek paskyrų pridėta prie telefono, kurios programėlės nebenaudojamos ir kokie leidimai joms vis dar suteikti.

Tokie profilaktiniai patikrinimai mažina riziką, kad po kelių metų pats nustebsite, kiek informacijos sukaupta viename nedideliame įrenginyje ir kiek iš jos pasiekiama be papildomų patvirtinimų.