2026 m. atsivėręs „langas“ suteikė galimybę atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas. Tačiau kol dalis nusprendusių atsiimti sukauptas lėšas ieško, kur jas investuoti ir kaip ruoštis pensijai, kiti šiuos pinigus planuoja panaudoti trumpalaikėms reikmėms, rodo „Luminor“ banko duomenys. Apie tai, ką atskleidžia tokie gyventojų pasirinkimai bei kokias pasekmes jie iššauks, pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

Remiantis pirmos sausio mėnesio pusės „Luminor“ banko duomenimis, 24 proc. nusprendusių atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos gautas lėšas skirs paskoloms grąžinti, 24 proc. – taupys vaikams, o 18 proc. investuos į fondus, ETF ar III pensijų pakopą. Dar 13 proc. teigia, kad pinigus panaudos kitiems tikslams arba dar nėra apsisprendę.

Mažesnė dalis lėšas planuoja skirti indėliams (8 proc.), asmeniniams poreikiams (6 proc.), būsto remontui ar statyboms (5 proc.), sveikatai ar odontologijai (3 proc.). Automobiliui ar studijoms pinigus planuoja skirti tik pavieniai banko klientai.

Trumpalaikiai sprendimai gali kainuoti brangiai

Dauguma atsiimančių lėšas jas planuoja panaudoti dabartiniams poreikiams, o ne investicijoms į savo finansinę ateitį. Pasak L. Načajienės, pensijai skirtus pinigus dažnas vertina iš trumpalaikės perspektyvos, kaip finansinį palengvinimą čia ir dabar. Tačiau tai gali kainuoti oresnį gyvenimą senatvėje.

„Lėšas skirti vaikams gali atrodyti logiška, tačiau svarbu įvertinti, kad jas atsiimant prarandamas investavimo potencialas. II pakopos fondų istorinė grąža siekia apie 7–9 proc. per metus, o tai reiškia, kad ilgainiui pinigai gali sparčiai augti. Be to, atsiimant lėšas dalis sukauptų pinigų grįš į „Sodrą“, todėl reikėtų įsivertinti, ar galutinė atsiimama suma jus tenkins“, – sako ekspertė.

L. Načajienė atkreipia dėmesį, kad grąžinti būsto paskolą anksčiau taip pat ne visada yra pats saugiausias sprendimas, ypač jei paskola turi santykinai mažesnes palūkanas ir ilgesnį grąžinimo laikotarpį.

„Jei paskolos palūkanos mažesnės nei galima ilgalaikio investavimo grąža, finansinė logika dažnai diktuoja toliau investuoti, o ne dengti paskolą. Be to, kartais dalis žmonių grąžinę paskolą mėnesio įmokas tikrai sutaupo, tačiau tie pinigai ne visuomet nukeliauja į investavimą – dažniau jie tiesiog ištirpsta kasdienėse išlaidose“, – pastebi ekspertė.

Ji primena, kad II pakopa sukurta kaip ilgalaikė sistema, papildanti „Sodros“ pensiją. Prognozuojama, kad valstybinė pensija sudarys apie 40 proc. buvusio atlyginimo, o papildomas kaupimas II pakopoje gali šį rodiklį padidinti iki maždaug 50–60 proc. Norint senatvėje gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio darbo užmokesčio. Šią dalį gali padėti užtikrinti kaupimas III pakopoje.

Indėlis ar investavimas?

Nors dalis gyventojų lėšas planuotų perkelti į indėlį, L. Načajienė atkreipia dėmesį, kad indėliai, nors dažniausiai iš dalies kompensuoja infliaciją, retai sukuria ilgalaikę investicinę grąžą.

„Jeigu jau apsisprendėte pasitraukti iš II pakopos, svarbu išlaikyti investavimo logiką, pavyzdžiui, atsiimtas lėšas nukreipti į III pakopą ar kitus ilgalaikius investicinius instrumentus. Priešingu atveju rizikuojate, kad pinigai bus tiesiog išleisti, o pensija ateityje bus žymiai mažesnė“, – pabrėžia ji.

Reformos „langas“ bus atviras iki 2027 m. pabaigos, todėl ekspertė ragina neskubėti ir gerai įvertinti ilgalaikes pasekmes.

„Emocinis sprendimas šiandien gali reikšti finansinį nepriteklių rytoj. Pensijos pinigai nėra skirti trumpalaikiam komfortui – jie yra tam, kad užtikrintų stabilias pajamas ir orią senatvę po 10, 20 ar 50 metų. Todėl prieš atsiimant lėšas būtina paskaičiuoti, kur šiandien žengtas žingsnis nuves jus ateity“, – teigia L. Načajienė.

Apie „Luminor investicijų valdymas“ UAB
Lietuvos banko duomenimis, 2025 m. pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 8,2 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 19 proc. trečios pakopos pensijų fondų rinkos dalies.
Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. „Luminor investicijų valdymas“ UAB, investicijų grąžos, pensijų fondų pelningumo ar išmokamų anuiteto dydžių negarantuoja. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją „Luminor“ pensijų fonduose susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais. Pensijų fondus valdo „Luminor investicijų valdymas“ UAB, įm. k. 226299280.