Įtampa Artimuosiuose Rytuose kerta aviacijai – ar vasarą pritrūksime lėktuvų degalų?
Net jei karinis konfliktas su Iranu Artimuosiuose Rytuose baigtųsi artimiausiomis dienomis, Europoje vasaros kelionių sezonas išliktų įtemptas. Pagrindinė priežastis – sutrikę reaktyvinių degalų srautai iš Persijos įlankos per Hormūzo sąsiaurį, kurie kelia kainas ir didina tiekimo riziką.
Oro linijos perspėja, kad bilietai gali išlikti brangūs, o dalis maršrutų – ypač mažiau paklausūs – gali būti peržiūrėti. Įtampą didina ir tai, kad Europos Sąjunga pati nepasigamina pakankamai reaktyvinių degalų: esami pajėgumai, vertinimais, gali padengti tik iki 70 proc. aviacijos poreikio.
Geriausias scenarijus: karas baigiasi greitai
Jei laivyba per Hormūzo sąsiaurį greitai normalizuotųsi, degalų krizė neišsispręstų per naktį. Tankeriams iš Persijos įlankos iki Europos vis tiek reikia daugiau nei mėnesio, todėl rinkoje inercija išliktų, o kainų spaudimas tęstųsi.
Tarptautinės oro transporto asociacijos vadovas Willie Walsh yra įspėjęs, kad net ir palankiausiu atveju prireiktų mėnesių grįžti į įprastą tiekimo lygį. Energetikos konsultacijų ir aviacijos analitikai tokiu atveju tikisi, kad didesnių masinių skrydžių atšaukimų pavyktų išvengti, tačiau degalų kainos vasarą išliktų padidėjusios.
Labiausiai tikėtina: dalinis normalizavimas
Ekspertai labiausiai tikėtinu laiko scenarijų, kai situacija stabilizuojasi tik iš dalies, o laivyba atsigauna su pertrūkiais. Tuomet reaktyvinių degalų kainos išliktų aukštos, o tiekimo patikimumas kai kuriuose oro uostuose galėtų tapti neprognozuojamas.
Tokioje aplinkoje pirmiausia rizikuotų būti koreguojami silpniau užpildyti skrydžiai: mažiau populiarūs regioniniai maršrutai ir dalis ilgųjų poilsinių krypčių. Aviacijos konsultantai atkreipia dėmesį, kad keliautojai, susidūrę su brangstančiais bilietais, vis dažniau svarsto keliones automobiliu ar atostogas arčiau namų.
Kainų augimas keleiviams reikštų ne tik brangesnius bilietus, bet ir daugiau degalų priemokų, mažiau nuolaidinių tarifų bei retesnį skrydžių dažnį maršrutuose, kurie balansuoja ant pelningumo ribos. Kai kurios bendrovės jau skelbia apie planus mažinti skrydžių apimtis, kad sumažintų degalų suvartojimą ir prisitaikytų prie brangesnio tiekimo.
Blogiausias scenarijus: sutrikimai tęsiasi visą vasarą
Jei jūrų transporto trikdžiai Hormūzo sąsiauryje užsitęstų iki vasaros pabaigos, atsargos Europoje galėtų priartėti prie minimalių operacinių lygių. Tokiu atveju rinka pereitų nuo kainų šoko prie realaus fizinio trūkumo, o tai reikštų priverstinį paklausos ribojimą.
Aviacijos akademikai ir analitikai pabrėžia, kad tokia situacija būtų „dvigubas smūgis“: vienu metu brangtų degalai ir atsirastų jų stygiaus rizika. Tuomet galėtų būti ribojami skrydžiai, taikomi degalų paskirstymo mechanizmai, o kai kuriuose oro uostuose atsirastų periodinių apribojimų.
Įtampa paliestų ir oro uostus: jie saugo ir išduoda degalus, tačiau jų patys dažniausiai neperka, todėl tampa priklausomi nuo tiekimo grandinės. Jei oro uostai neturėtų degalų, oro linijos paprasčiausiai neskristų, o tai reikštų staigų pajamų kritimą ir papildomą spaudimą regioniniam susisiekimui.
Europos Komisija viešai atmetė katastrofiškiausią scenarijų, kad Europos Sąjungos oro uostus artimiausiu metu pasieks masinis reaktyvinių degalų trūkumas, tačiau pripažįsta stebinti situaciją ir rengianti atsarginius planus. ES transporto komisaras Apostolos Tzitzikostas yra perspėjęs, kad jei trūkumas materializuotųsi, šalims gali tekti dalintis avarinėmis atsargomis.
Rizikos didėja ir aviacijos verslo modelių požiūriu. Analitikai pažymi, kad ypač pažeidžiami gali būti žemų kainų vežėjai, kurių pelningumas remiasi intensyviu lėktuvų naudojimu, tankiais tvarkaraščiais ir kainai jautria paklausa.
