Rinkos ekspertai nuo pat dabartinio karo pradžios atkreipė dėmesį, kad JAV ir Izraelio smūgiai Iranui ekonomiškai labiau paveikė Aziją ir Europą nei pačias Jungtines Valstijas. Vis dėlto užsitęsęs konfliktas vis labiau atsiliepia ir amerikiečių piniginėms, o dabartinė situacija žaliavų biržose rodo augantį rinkų nekantrumą.

„Naftos rinkoje karo pradžioje buvo susiklosčiusi situacija, kai konflikto kaštai beveik nelietė JAV. Amerikietiška nafta akimirkai buvo net 18 JAV dolerių pigesnė nei Londone kotiruojama „Brent“, – dar ryte pažymėjo Maciejus Przygórzewskis iš „InternetowyKantor.pl“.

Analitiko teigimu, dabartinę situaciją lemia tai, kad rinkos Donaldo Trumpo pasisakymus vertina kaip užuominą apie ilgą karą.

Per pastarąjį mėnesį „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina pakilo gerokai daugiau nei 50 proc. „The Wall Street Journal“ skaičiavo, kad kainos šuolis viršijo 34 JAV dolerius ir tai yra didžiausias mėnesinis augimas nuo tada, kai 1983 m. prekių biržoje buvo įvesti WTI ateities sandoriai.

Tuo metu anksčiau cituotas Marekas Rogalskis iš „DM BOŚ“ atkreipia dėmesį, kad WTI ir „Brent“ kainų šuolis susijęs su prastomis investuotojų nuotaikomis. Rinkos dalyviai esą suvokia, jog Hormūzo sąsiauris gali likti užblokuotas ilgesnį laiką, o net ir pasibaigus konfliktui šis siauras Persijos įlankos naftos transporto koridorius nebūtinai bus visiškai atvertas.

„Pasaulis suprato, kad Persijos įlankos regiono naftos ilgesnėje perspektyvoje bus mažiau“, – sakė M. Rogalskis. Pasak jo, tai gali reikšti, kad dalis paklausos bus nukreipta į JAV rinką, nes „Brent“ tipo naftos ilgainiui gali trūkti.

Pastarosiomis dienomis WTI kainos „vijosi“ „Brent“, tačiau ketvirtadienį įvyko ryškus lūžis. JAV biržose kotiruojama nafta (gegužės kontraktai) kai kuriais momentais buvo beveik 5 JAV doleriais brangesnė nei Londone kotiruojama „Brent“. Tai neįprasta situacija, rodanti išaugusį investuotojų nerimą JAV.

Įprastai „Brent“ (Londone kotiruojama nafta, laikoma orientyru Europai, Afrikai ir Artimiesiems Rytams) būna brangesnė už amerikietišką WTI, be kita ko, dėl jūrinių transportavimo kaštų (įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, žaliavos kokybė). Tradicinis kelių JAV dolerių skirtumas paprastai išlieka, kai rinkos veikia santykinai ramiai. Tačiau dabartinė situacija yra išskirtinė – karas Artimuosiuose Rytuose apvertė įprastas žaliavos kainodaros taisykles.

„WTI tikriausiai buvo brangesnė už „Brent“ dar prieš 2010 metus“, – skaičiuoja M. Rogalskis, pridurdamas, kad panašiai „pašėlusios“ kainos buvo matomos ir pandemijos laikotarpiu. Pastaraisiais metais rinka buvo pripratusi prie stabilaus kelių JAV dolerių skirtumo, kai WTI paprastai kainuodavo mažiau.

Naftos pirkėjai vis labiau suvokia, kad prieiga prie Persijos įlankos žaliavos gali būti ribota ilgesnį laiką.

„Artimiausiomis dienomis į skirtingus pasaulio regionus dar pasieks paskutinės siuntos iš Persijos įlankos šalių, kurios spėjo išplaukti su kroviniu dar prieš sąsiaurio uždarymą. Jei karas nesibaigs iki balandžio vidurio, rinkoje gali kilti problemų dėl naftos trūkumo“, – ketvirtadienio komentare pažymėjo Michałas Stajniakas, „XTB“ analizės skyriaus vicemdirektorius.

Jo teigimu, tai gali dar labiau kelti kainas, net iki istorinių rekordų – maždaug 150 JAV dolerių už barelį. Kartu analitikas pabrėžia, kad net jei karas pasibaigtų šiandien, prie žemų kainų grįžti nepavyktų. „Optimistiškiausiu scenarijumi rinka būtų santykinai subalansuota, o barelio kaina kristų iki maždaug 80 JAV dolerių“, – prognozuoja jis.