Lenkija nusprendė imtis gana drastiškų priemonių – siekdama apsaugoti gyventojus nuo brangstančio kuro, įveda degalų kainų „lubas“. Tai reiškia, kad valstybė tiesiog nustato maksimalias kainas, kurių viršyti degalinių operatoriai negalės.

Sprendimas priimtas ne šiaip sau – pasaulinės naftos kainos šoktelėjo dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose. Sutrikus tiekimui per Hormūzo sąsiaurį, rinkoje atsirado neapibrėžtumo, o tai greitai persikėlė ir į degalų kainas Europoje.

Tačiau toks modelis kelia klausimą – ar tai tik laikinas palengvinimas, ar ilgainiui gali sukelti daugiau problemų nei naudos?

Kainų ribojimas ir mokesčių mažinimas

Lenkijos valdžia nustatė konkrečias kainų ribas: populiariausio 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,55 euro, dyzelino – apie 1,91 euro. Brangesnio benzino kaina taip pat apribota.

Be to, valdžia dar sumažino pridėtinės vertės mokestį degalams – nuo 23 proc. iki 8 proc., o akcizus sumažino iki minimalaus Europos Sąjungos leidžiamo lygio. Kitaip tariant, valstybė dalį kainos „perima“ sau.

Visa tai kainuos brangiai – skaičiuojama, kad vien kainų ribojimas gali atsieiti apie 162 mln. eurų per mėnesį, o mokesčių mažinimas dar daugiau.

Ką tai reiškia vartotojams?

Trumpuoju laikotarpiu viskas atrodo patraukliai – degalai pigesni, spaudimas piniginei mažesnis. Tai ypač aktualu tiems, kurie kasdien važinėja į darbą ar dirba su transportu.

Tačiau yra ir kita pusė. Dirbtinai ribojamos kainos gali iškraipyti rinką – degalinėms tampa mažiau naudinga pardavinėti degalus, gali atsirasti tiekimo trikdžių ar net eilių.

Be to, visa našta galiausiai gula ant valstybės biudžeto, o tai reiškia – netiesiogiai ant mokesčių mokėtojų.

Ar tai būtų naudinga Lietuvai?

Čia atsakymas nėra toks paprastas. Iš pirmo žvilgsnio – taip, nes pigesni degalai visada skamba patraukliai. Lietuvoje, kur daug žmonių priklausomi nuo automobilio, toks sprendimas greitai pajustų teigiamą efektą.

Tačiau Lietuva turi mažesnį biudžetą nei Lenkija, todėl ilgai išlaikyti tokį modelį būtų sudėtinga. Keli šimtai milijonų eurų per mėnesį – tai jau labai rimta suma.

Kita rizika – rinkos išbalansavimas. Jei kainos būtų dirbtinai mažesnės nei kaimyninėse šalyse, galėtų išaugti kuro turizmas, atsirasti tiekimo problemų.

Trumpalaikė pagalba ar ilgalaikė problema?

Lenkijos pasirinktas kelias labiau primena greitą sprendimą krizinei situacijai. Jis gali padėti „numalšinti skausmą“, bet neišsprendžia pačios problemos – priklausomybės nuo pasaulinių energijos kainų.

Lietuvai toks modelis galėtų būti svarstomas tik kaip laikina priemonė ir labai aiškiai apibrėžtam laikotarpiui. Priešingu atveju jis gali kainuoti per daug – tiek tiesiogine, tiek platesne ekonomine prasme.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.